Ši istorija turi dvi pradžias: graudžią ir gerą. Ir ji privalo turėti tęsinį – žūtbūt sėkmingą.
Geroji istorijos pradžia tokia. Mažė atsigavusi ir laiminga, kerta už tris, dūksta už keturis, šokinėja kaip kengūriukas. Laikinoje globoje ji tiesiog pražydo, juk niekas neskriaudžia, niekas negąsdina, duoda ėsti, glaudžia... Taip, čia ankšta, taip, reikia naujų namų. Bet pradžia padaryta, įsitikinome, kad Mažė yra tikra naminė katė, kad ji nebestresuoja kampely, o mėgaujasi visais namų privalumais, gana greitai prisitaiko prie pasikeitusios aplinkos, yra žaisminga šaunuolė.
Graudžioji istorijos pradžia tokia. Mažė buvo nereikalinga ir nemylima nuo pat mažens. Ne, žinoma, mama ją mylėjo. O štai žmonės nemylėjo, tie, kurie gyveno arčiausiai, nuo kurių priklausė judviejų likimas. Ir kad dar būtų buvę abejingi ir nekreiptų dėmesio, ne. Katytės nuolat gyveno pavojuje: išgrūs iš kiemo? Mes akmeniu, apšauks? O uodegytė... Kadaise turbūt tampydami ar sviesdami Mažę tolyn, išsuko jai uodegytę, šliaužiant matosi... Kodėl šliaužiant? Todėl, kad pirmomis dienomis namų globoje, paimta iš to pragariško kiemo, ji tik šliaužiojo – ne vaikščiojo. Jaunutė katytė taip visko bijojo, kad gūždavosi nuo pakelto balso, net ne jos adresu, plojosi prie žemės.
O jei vėl... paspirs?
O jei vėl išveš? Kaip tąkart, kai ji atsivedė mažylių, kai visus sukrovė į dėžę ir išgabeno į kitą kaimą? Kačiukai dingo be žinios, o ji šlubuodama sugrįžo, patvoriais, pakampiais, nes nieko be to gimtojo nelemto kiemo nežinojo.
Jos mamai Mafilinai pasisekė, ją geri žmonės pačiupo iš to pragaro, išgydė ir po laikinos globos rado jai gerus namus, kur niekas neskriaus ir nesityčios. Mažoji jos dukrelė (tokio dydžio kaip 38 numerio moteriškas batelis) irgi nusipelnė laimės. Ji jau paskiepyta, sterilizuota. Ji jau baigia užmiršti negandas ir mėgaujasi namų šiluma, kad ir laikinų namų.
Ieškome nuolatinių. Ši meili, smagi jaunutė katytė jau patyrusi vargo. Ji įvertins jūsų dėmesį ir meilę. Tik labai prašome, nerėkite ant jos, jei ką padarys ne taip, nežadinkite jos košmarų! Tegu visi sapnai jai būna ramūs ir saldūs, murkiantys, o jei kas ir išgąsdins, šeimininkas priglaus ir paguos.
Ir daugiau jokių skriaudų. Tik abipusis pasitikėjimas. Mažė labai prašo – tapkit jos išgelbėtojais, jos didvyriais. Suteikite jai viltį ir namus.
Mažylė globojama Vilniuje. Skambinkite dėl jos 8 600 14377 (Erika), rašykite info@mazojiliza.lt.
