Sparti klimato kaita ir šiltėjantis oras gali smarkiai pakeisti vabzdžių ir kitų bestuburių gyvūnų pasiskirstymą jų gyvenamuosiuose regionuose. Šie organizmai gali nukentėti dėl to, kad yra šaltakraujai. Būtent nuo aplinkos temperatūros priklauso jų vidinių organų veiklos greitis ir veiksnumas, todėl jiems gresia net išnykimas.
Tokias išvadas pasiekė du mokslininkai: danas Johanas Overgardas iš Orhuso Universiteto ir australas Michaelis R. Kearnis iš Melburno Universiteto. Jie tyrė 10 skirtingų vaisinių muselių genčių, plačiai paplitusių tropiniuose regionuose, norėdami sužinoti, kokius efektus sukelia kylanti vidutinė metų temperatūra ir vis labiau pasikartojančios ekstremalios temperatūros įvairioms vabzdžių rūšims, rašo sciencedaily.com.
Iš pradžių mokslininkai bandė nustatyti, kokioje optimaliausioje temperatūroje vaisinės muselės geriausiai gali daugintis ir patogiai gyventi. Antrame etape jie ieškoje šalčio ir karščio ribų, kuriose vabzdžiai dar galėtų išgyventi.
Pasitelkę naują informaciją ir surinktus duomenis mokslininkai nusprendė pažiūrėti, ar 10 genčių pasiskirstymas jų gyvenamuosiuose plotuose yra susijęs su augimui ir dauginimuisi reikalinga temperatūra, ar jis yra ribojamas ekstremalių temperatūrų.
„Atsakymas buvo miglotas: rūšies tolerancija labai šaltoms ar karštoms dienoms numato jų dabartinį pasiskirstymą“, – sakė J. Overgardas. Mokslininkai padarė išvadą, kad būtent ekstremalios temperatūros naikina vabzdžius, o ne vidutinės temperatūros kilimas.
Surinktos informacijos pagalba mokslininkai galėjo sukurti 100 metų teorinį modelį, parodantį vabzdžių galimą pasiskirstymo kaitą, jeigu klimato pokyčiai ir toliau tęsis. Pasak tyrimo autorių, šaltakraujai organizmai patiria tiek dieninius, tiek sezoninius temperatūros pokyčius. Vabzdžių populiacijos neišnyks, jeigu temperatūra kartais bus palanki dauginimuisi ir nepradės svyruoti iki ekstremalių aukštumų ar žemumų.
Dėl klimato kaitos sumažės šaltų naktų, todėl vabzdžiai galės persikraustyti į aukštesnius planetos regionus, tačiau klimato kaita sukurs ir daugiau karštų dienų, kurios gali tiesiog išmarinti daugelį vabzdžių rūšių. Mokslininkų sukurtas modelis nuspėja, kad kelios vabzdžių rūšys jau gali išnykti per ateinančius dešimtmečius. Nesvarbu, kad šiuo metu jos gyvena teritorijose, kurios užima 100 kvadratinių kilometrų.
„Nors 10 vaisinių muselių genčių, kurios buvo tirtos, nėra pavojingos ar naudingos žmogui, tačiau jos parodo, kad daugelis vabzdžių rūšių gali būti paveiktos kintančių klimato sąlygų. Tai gali paveikti ir daugelį vabzdžių rūšių, kurios yra socialiai ar komerciškai vertingos žmogui“, – teigė J. Overgardas.
Vis dėlto, anot mokslininkų, vabzdžiai yra prisitaikę tokiems dalykams. Šiltuose kraštuose jie laukia šaltesnių žiemų, o šaltuose kraštuose šiltesnių vasarų, kad galėtų augti ir daugintis be jokio pavojaus. Tačiau ekstremalūs trumpalaikiai temperatūrų pokyčiai atsiranda vis dažniau, todėl ir iškyla didžiulis pavojus daugeliui šaltakraujų organizmų. Šiuo metų vaisinės muselės retai patiria ribines temperatūras, tačiau tęsiantis klimato šilimui, mokslininkų teigimu, ta riba bus vis dažniau peržengiama ir joms gali iškilti išnykimo pavojus.
Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos NVO fondo remiamą paprojektį „NVO, veikiančių mokslo sklaidos srityje, tinklo stiprinimas, plėtojant jo institucinius gebėjimus“.
