Atėjus pavasariui ir vasarai pilnai pabudo gamta. Visos gėlės ir medžiai žydi, paukšteliai čiulba ulba, visokie vabaliukai skraidžioja. Vabaliukai, atrodo, yra toki maži ir nekenksmingi, bet ne visi mums, žmonėms, tie vabaliukai patinka.
Vieni vabaliukai žmonėms nešą naudą, o kiti yra mūsų priešai ir kenkėjai. Pavyzdžiui, bitutės, kad ir gelia jos skaudžiai, bet užtat mes iš jų gaunam skanaus medaus, o uodas yra kone vienas iš blogiausių ir nemėgstamiausių mūsų vabzdžių. Bet yra vabzdžių, kurie mums nei naudos duoda, nei kažką blogo daro. Tokius vabalus eitų priskirti prie tokių vabalų, kuriais galime mes tik grožėtis, dėl jų įdomių formų ar spalvų . Su pora tokių vabzdžių aš Jus ir supažindinsiu.
Kriaušinis medgręžys ( Zeuzera pyrina ): šis drugys išsiskiria tuo, kad jis yra baltos spalvos su mėlynai juodomis dėmėmis. Pats drugys yra su išskėstais sparnais yra 4-5 centimetrų. Aktyviausiai skraido vakare ir naktį. Skraidančius drugius galima pamatyti birželio – rugsėjo mėnesiais. Patys drugiai gyvena gan trumpai - iki 10 dienų. Drugiai visiškai nesimaitina. Drugių lervos yra iki 6 cm ilgio, geltonos su juodais taškiukais, gyvena medžių medienoje, maitinasi mediena. Gyvena kaštonuose, klevuose, beržuose, uosiuose, vaismedžiuose.
Gluosninis medgręžis (cossus cossus ). Šis drugys yra didesnis už praeitą drugį, jo dydis su išskleistais sparnais yra apie 8 centimetrus. Kūnas padengtas tankiais plaukeliais. Drugio sparnai yra su daugybe juodų skersinių juostelių. Drugys taip pat aktyviai skraido tik vakare ir naktį birželio – rugpjūčio mėnesiais. Šie drugiai taip pat neėda nieko ir gyvena iki 3-9 dienų. Vikšrai užauga iki 10 centimetrų ir yra labai įspūdingi. Vikšrai yra šviesiai rausvos spalvos. Vikšrai gyvena gluosnių, tuopų, kaštonų kamienų medienoje. Dažnas miesto parkuose.
Mažasis drebulinis ūsuotis (saperda populnea). Šis vabzdys jau priskiriamas vabalams. Vabalas yra nedidelis iki 1,5 centimetro, jo kūnas yra juodas, bet padengtas tankiai geltonais pilkais plaukeliais. Turi ūsus kurie yra tokio ilgio kaip ir jo kūnas. Lervos yra neįspūdingos, balsvos iki 2 centimetrų. Skraidantį vabalą galima aptikti gegužės-liepos mėnesiais drebulėse, tuopose, gluosniuose. Lervos gyvena medžių šakų stiebų medienoje.
Didysis drebulinis ūsuotis ( Saperda carcharias). Jau pavadinimas šio vabalo pasako, kad jis didesnis už mažąjį ūsuotį. Jis gali būti iki 2 centimetrų ilgio. Jis ir juodas, ir apaugęs tankiais gelsvais plaukeliais. Lervos yra gelsvai baltos iki 5 centimetrų ilgio. Skraidančius vabalus eina pamatyti gegužės – rugsėjo mėnesiais. Vabalus ir lervas galima aptikti ant drebulės, tuopos, gluosnių medžių. Vabalai maitinasi grauždami lapus, o lervos maitinasi mediena grauždamos šakose ir medžių stiebuose takus.
Trumpaūsis medkirtis (spondylis buprestoides). Šis vabalas yra ne toks išvaizdus, kaip ankščiau aprašyti vabzdžiai. Šis vabalas visiškai juodas, apačia apaugusi trumpais rudais plaukeliais, dydis yra iki 2,2 centimetro ilgio. Lervos taip pat yra neišvaizdi : balta iki 3,5 ilgio. Skraidantį vabalą galima aptikti birželio – rugpjūčio mėnesiais. Šie vabalai skraido tik naktimis, dieną slepiasi miške pasislėpęs žolėje ar po žieve palindęs. Vabalai nesimaitina, o energijos gauna iš savo kūne sukauptų riebalų. Šis vabalas mėgsta pušis, egles, maumedžius.
Būtų tiek trumpai informacijos apie šiuos penkis vabzdžius. Jei kas pas save sode ar miške matėt ar pagavote tokį vabzdį, parašykite man į elektroninį paštą r.debeselis@gmail.lt Man bus įdomu, kuriuose Lietuvos kampeliuose šie vabzdžiai gyvena.
