Ar dar pamenate seną rūsio istoriją apie tai, kaip raina mamytė laukinukė atsivedė tris kačiukus?
Iš pradžių buvo pagautos dvi mažylės sesutės, kurias praminėme VšĮ „Naminukų" globėjai praminė jas „siamėmis". Atvykusios sesutės sirgo rinotracheitu (kačių gripu), bet rūpestingai gydytos netrukus pasveiko ir viena po kitos iškeliavo į nuostabias šeimas! Pirmoji, net į Anykščius, iškeliavo katytė Melta, o netrukus ir Ketai nusišypsojo laimė surasti tikrus šeimininkus.
Vėliau, gaudyklės pagalba pavyko pagauti nuostabųjį juoduką Merfį, kuris iš laukinuko virto visišku naminuku rekordiškai greitai- per dvi dienas! Šis gražuolis sulaukė itin didelio žmonių susidomėjimo ir susižavėjimo, tad netrukus ir jis buvo išlydėtas pas tikruosius šeimininkus.
Pati didžiausia užduotis ir įššūkis liko laukinė mamytė, kurią šiaip ne taip gaudyklės dėka irgi pavyko pagauti! VšĮ „Naminukai" turėjo tikslą ją sterilizuoti, kad rūsio turėtojai pavasarį nerastų naujų, niekam nereikalingų gėrybių. Mamytė baisiai stresavo, pirmas tris dienas nevalgė. Bet netrukus šiek tiek apsipratus su nauja aplinka kasnelį po kasnelio pradėjo valgyti. Sterilizavome, ir pasirodė pačiu laiku - jai buvo prasidėjęs gimdos uždegimas.
Po sterilizacijos dar porą savaičių kol žaizdos sugijo katytė mamytė, praminta Bafi, išbuvo namų globoje. Buvo tikėtasi, kad visišką laukinukę pavyks nors šiek tiek socializuoti, kad būtų galima jai ieškoti tikrų namų. Deja, jokios pažangos nebuvo, kasnakt ji nerdavosi iš kailio, kad ištrūkt iš narvo, apie prisilietimą prie jos galima buvo tik pasvajoti. Ilgalaikė praktika parodė, kad katytės laukinukės, nesugebančios socializuotis namuose, pradeda nevalgyti, stresuoja, galų gale sunkiai suserga ir tyliai susinaikina.
Todėl Bafi grįžo atgal į rūsį, kur ja rūpinasi ir toliau maitina ponia Svetlana. Gaila, bet kartais rūsys tampa didesniais ir daug jaukesniais namais, negu galbūt kažkas galėtų pasiūlyti. Nes tiesiog čia įprasta. Narve visąlaik buvusi įsitempus ir susigūžusi, Bafi vos įnešta į rūsį, pamačiusi pažįstamas sienas, iš karto atkuto, o atidarius „bokso" dureles taip movė į savo senąją slėptuvę, kad, rodės, kojomis net žemės nepalietė. Vos ne vos pavyko užfiksuoti šią akimirką.
Dėkojame visiems, kurie palaikėte, parėmėte, gydant sergančius kačiukus. Dėkojame mažylių naujiems šeimininkams ir ne tik tiems, kurie kaip nors prisidėjote prie šios istorijos, bet ir tiems, kurie tiesiog liekate neabejingi: pamaitinate šąlančias laukinukes, suteikiate prieglobstį rūsio kamputyje, ar dėžutėje po balkonu...
Nes... Be namų negerai!
