Maksas prašo nepamiršti jo kaip nereikalingo daikto

Pagalbos prašymas dėl dar vieno šunelio „iš teritorijos“, kuris tapo nelabai kam reikalingu. Tai rotveilerio mišrūnas. Prieš keletą metų jis apsigyveno voljere už Vilniaus esančioje įmonės teritorijoje. Kadaise juo rūpinosi sargas, kuris ir mylėjo, ir šerdavo, o kai sargą atleido, šuo liko pamirštas. Kartais pašeriamas, kartais ne. Kitas jau būtų iškeliavęs į dausas, bet Maksas (ankstesnio vardo nežinome, bet šuo ne daiktas, jis turi turėti kokį nors vardą) yra ištvermingas ir išgyveno. Šunis mylintis žmogus, grįžęs į šią įmonę po poros metų nebuvimo, pradėjo juo rūpintis, gerai atšėrė.

Bet daugiau Maksas ten niekam neįdomus. Nors nejaunas, bet jis visai žvalus, o kas svarbiausia – nepiktas, geraširdis šunėkas, norintis dėmesio, kad paglostytum, kad pakalbintum, skanėstą atneštum. Paieškokime Maksui kitos gyvenamosios vietos, pas žmones, kuriems bus ne tas pats, yra jis ar nėra, pašertas ar ne, liūdi ar džiaugiasi.

Kodėl skubame? Juo besirūpinantis žmogus ketina keisti darbo vietą ir Maksas vėl liks vienas – nepašeriamas, niekam nematomas, užmirštas kaip suklypęs batas savo senam voljere.

Teritorija šalia Vilniaus, jei galite kuo nors pagelbėti – tel. 860665442.