Marlio pasaulis – visai ne juodas

Vienaip kvepia drėgna lenta. Kitaip įšilusi atokaitoje. Vienaip švilpia vėjas per grotas, kitaip pro medžių šakas. Marlis visą tai puikiai žino. Klauso. Uodžia. Jaučia. Štai eina žmogus, kvepiantis daugeliu kitų šunų ir kačių, maistu, aštriais dezinfektoriais, plaukų šampūnu, dūmeliu nuo malkų, eina artyn, lėtina žingsnį, kalbina, krapštosi prie spynos. Barkšteli atsidarydami voljero varteliai.

Prisekite greičiau pavadį! Eikime pasivaikščioti!

Perėjus smėlėtą prieglaudos kiemą, kai iš kairės ir dešinės loja kiti šuneliai, reikia stabtelti, aukščiau pakelti kojas ir peržengti slenkstį. Jei per mažai pakelsi – nusimuši leteną.

O tada atsiveria įdomiausi dalykai... Žolės įvairiausios, jose – visokios žinutės uoslei. Gruntas tai kietas, tai drėgnas, čia pat skleidžiantis gailų metalo kvapą konteineris. Kažkur krūmuose čirška paukščiukai. Čia beržai, klevai, ant jų auga sąmanos ir kerpės. Čia žiogai, kurie spragsi iš po nosies. Ir perspėjimai „atsargiai!“, kad įsibėgėjęs neatsitrenktum į medį ar sieną, nes vadovaujiesi įvairiais pojūčiais, bet ne regėjimu.

„SOS gyvūnų“ globotinis Marlis – dar jaunas šuo. Jis aklas ne dėl senatvinės kataraktos, o kodėl – sunku pasakyti. Jis ilgakojis, gražių spalvų, draugiškas ir energingas. Nesikabinėja prie nieko be reikalo, nėra baikštus ir nervingas. Marlis žmogumi pasitiki.

Ieškome žmogaus ar šeimos, kuriais galėtų pasitikėti likusį savo gyvenimą.

Nesakome, kad aklas šuo – lygiai toks pats, kaip regintis. Reikia abiems pusėms priprasti, kada pasakyti stop, kada kilstelti kojas ar patempti į kairę ar dešinę, stebėti, kad tarp jūsų ir šuns esančiam pavadžiui netaptų kliūtimi koks stulpas. Tačiau Marlis nėra užsispyręs šuo, jis labai greit ima suprasti net pirmą kartą vedžiojantį žmogų ir po jo „atsargiai“ aukščiau kelia kojas, kad nenusibalnotų. Jis imlus, ir, svarbiausia, pozityviai nusiteikęs. Jei neieškote pikto sargo ar „rankinuko gyventojo“, gal atkreipsite dėmesį į būtent šį šunelį? Jam labiau nei kitiems reikia pastovumo, pasitikėti savo šeimininku, atpažinti jo balsą ir turėti „nerašytus tarpusavio susitarimus“.

Esame tikri, kad nuosavoje teritorijoje Marlis greit susipažintų su visomis kliūtimis, ir galėtų pakankamai saugiai bėgioti net kas akimirką neprižiūrimas. Marlis labai mėgsta apsikabinti žmigų ir taip stovėti ilgai ilgai... Tada jis būna labai ramus ir susikaupęs.   Mielas šuo, su kuriuo galima tikrai puikiai leisti laiką. Žmogui jis nerodo jokios agresijos, yra be galo draugiškas, energingas, linksmas...

Jei nebijote į draugus išsirinkti aklą šunį, skambinkite dėl Marlio 8 683 39826. Jis gyvena Minsko pl. 33a esančioje prieglaudoje (Vilnius). Atvyko pas mus šių metų balandį.