Gyveno gyveno šiltuose namučiuose katinėlis, kol... Vieną negražią dieną atsidūrė už namų durų. Kodėl? Jau nepaklausi. Tiek to. Kadangi katinėlis tai naminis ir jam labai patinka žmonės, tai jis ir patraukė ten, kur daugiau žmonių. O kur jų daugiau? Teisingai, prie parduotuvių.
Kantriai patupėjus prie durų, kas nors pagaili ir numeta kokį trupinėlį.Praėjo keli šilti mėnesiai, gyvenimas būtų pakenčiamas, nes dar ir paglostydavo kas nors kartais. Tik niekas, deja, nepakvietė kartu eiti namo... Bet kitą negražią dieną užpuolė šuo ir įkando į galvytę. Skaudėjo, bet blogiau, kad žaizda negijo, pradėjo pūliuot. Praėjo dar kiek laiko, kol pagailo katinėlio praeivei, ji paskambino į Aumurą, paprašė bedaliui pagalbos.
Atvyko gelbėtojai, puolė gaudyt katinėlį... Tiesą sakant, gaudyt nereikėjo, užteko paimt ir įtupdyt jį į boksą. O ten katinui visai patiko, matyt, keliavęs jame jau anksčiau buvo. Ir dabar tikėjosi, kad nuneš jį į vis neatrandamus namus. O nuvežė jį į gydyklą, ten žaizdą išvalė, dezinfekavo, suleido antibiotikų. O mūsų šaunuolis niekam net neįkando, net neįbrėžė. Dabar micius gyja prieglaudoj. Visai ten neprastai, bet geriau tikri namai.
Gal yra jūsų namuose nedidelė kertelė jam? Jei norit jį gyvai pamatyti, nuvažiuokit i Aumuros prieglaudą netoli buvusio sąvartyno ir paprašykit parodyti katinėlį iš Mažojo kaimelio, nuo Maximos durų. O katinėlis tai jau mylėtojų buvo susiradęs! Po jo sugavimo kitą dieną skambino net keli interesantai ir reikalavo paleisti katiną atgal, nežudyti ir nekankinti! Nesinori tokio meilučio paleist į daugiaaukščių kiemus. Gal atsiras, kas jį NAMO pasiims?