Mūsų smilgutės - maži, liauni, pūkuoti gamtos kūriniai. Niekas nežinojo, kas jų laukia ateityje. Kartais save nuramindavom: vis tiek ateis ruduo, kita vasara... Viskas kažkaip pasikeis ir galbūt į gera. Bet ne... Šioms keturioms katytėms nesisekė. Visos sveikutės, švarutės, linksmutės ir švelnutės, o pagalba joms taip ilgai neatsirado.
Kad tai ąžuolėliu būt gimus, Arba nors puošniu berželiu, Gal būtų skriaudos nepažinus, Nepalinkus nuo kirčių skaudžių.
Beveik du mėnesius jos gyveno šaltoje duobėje, po balkonu. Dar šiek tiek ir visos Smilgutės savo kreivomis mažomis letenėlėmis būtų išėjusios į gatvę, kur kasmet tame kieme žūdavo visi jaunikliai. „Po ratais" arba po variklio dangčiu išvažiuodavo į mirtį.
Ją guodžia balta ramunėlė - Žiūrėki, kaip pievoj gražu, Tai spindi mažam spindulėly Deimantiniai karoliai lašų.
Bet nekalbėkime liūdnai. Pagalba atsirado, mažutės jau laikinoje globoje. Visos sesutės gavo smilgų vardus: Visgė (1 - 3 nuotr.), Vilnūnė (4 - 7 nuotr.), Verknė (8 - 11 nuotr.), Vėjūnė (12 - 14 nuotr.). Dvi velniūkštės - juodakailės ilgėlesnio plauko ir dvi rainos - švelnutės švelnutės - negali paleist iš rankų!
Kiekvienam lemta džiaugtis ir kęsti, Nešt akimirkas, savo metus, Šventą paskirtį žemėje rasti, Priimti siųstus likimus.
Juk atėjo į šį pasaulį gyventi ir būti jo dalimi. Padėkime joms, nenusisukime. Gi norisi joms namų ir kuo greičiau! Tik kasdien bestebint Smilgeles jos išsiskleis: pastebėsite jų grožį, jos papuoš Jūsų namus. Nesvarbu, kad jos niekuo nesiskiria nuo kitų smilgų. Tačiau iš tiesų jos yra kitokios.
Teka saulė pro debesį pilką, Bus ilgiausia birželio diena, Atsities ir palinkusi smilga, Vėjelio švelnaus keliama.
Jeigu Jums krito į širdį kuri nors iš Smilgučių, sambinkite Linai: 868690296, (Vilnius)
(Eilėraščio autorius - „Skroblas")
