Kas važiuoja į kaimą grybų, kas uogų rinkti, o mes vis randame beglobių šunų. Vėl pas močiutę, kuri gyvena viena, kaime priklydo išbadėjęs šuo. Pašėrė močiutė keletą kartų ir šuo pasiliko. Pririšo, maitina.
Močiutė galvojo, kad laikys, deja pamatė, kad ne jos jėgoms. Kiemas neaptvertas, todėl reikia laikyti pririštą, o pavedžioti per sunku, jos širdis silpna, pradėjo bijot arčiau prieit pašert, nes šokinėja, gali pargriaut iš tos laimės. Plius kaimynė, kuri niekada nelaikė šunų, pradėjo pykti, kad loja naktimis, kad ji bijo į kiemą išeiti nes gal nutrūks, ir taip toliau.
O šuniukas geruolis, jaunas, kaip visi šunys loja pririštas. Vienu žodžiu, senai močiutei jis per didelis, ir kaimynams baimės akys per didelės. Mes trečio didelio šuns (turim ir savo didelį šunį patiną) irgi nebeišgalėsim laikyt. Ką daryt? Močiutė nori gerus santykius išlaikyt su kaimynais, todėl pasiryžus pirmadienį jau skambint į rajono tarnybas, kad „sutvarkytų“ vargšą.
Prašom pagalbos, gal atsiras gerų žmonių, gal priimtų kas gyventi. Šuo draugiškas, mielas, visai neagresyvus, bendraujantis, moka duoti „labas“. Nuotraukose, kurias pridedam atrodo baisokai, nes labai sulysęs, pora dienų net nesikėlė kai atėjo. Dabar praėjo pora savaičių, turbūt jau atrodo geriau. Kad atsiras šeimininkai turbūt nerealu, nes rastas be antkaklio, išsekęs, greičiausiai „pavėžėtas“ ir paleistas.
Labai labai prašome pagalbos išsaugot dar vieną gyvybę. Atvežtume visur kur tik reiktų, jei atsirastų globėjai.
Kontaktinis telefonas: 860114891
