Vasaris. Nesitraukiantys šalčiai, slegianti nuotaika ir pabodusi žvarbi žiema. Kažkas skuba, grįžda namo po darbų. Tą naktį, po vėlyvos pamainos, keliavo namo ir Inga. Rakindama laiptinės duris, mergina išgirdo garsų, gailų kniaukimą. Iš pradžių nesuprato, iš kur. Atsidariusi šiukšlių konteinerio patalpą, Inga pamatė kažkokį baltą klykiantį žvėrelį. Pažiūrėjus iš arčiau buvo matyti, kad tai tiesiog kritinės būklės katinukas, nušalusiomis letenomis, uodega, siaubingai dehidratavęs, ligotas, kenčiantis. Negalėjo Inga palikti gyvūno šaltyje, parsinešė namo. Visą naktį vyko maudynės, žaizdų valymas, dezinfekavimas. Katinukas atrodė tiesiog tragiškai.
Jau kitą rytą baltam ligoniukui buvo pradėta ieškoti vietos prieglaudėlėse. Deja, dėl didžiulių šalčių visos prieglaudos buvo perpildytos, todėl katinukas liko laikinoje globoje.
Gyvūnėliui buvo duotas Ponulio vardas. Prasta sveikata pranašavo baisią ligą - panleukopeniją (kačių marą). Atliktas testas parodė, kad gyvūnėlis užsikrėtęs, ir viskas priklausys tik nuo jo organizmo. Sunku buvo tikėti, kad Ponulis ištvers šį virusą - svėrė jis vos kelis kilogramus, vieni kaulai ir oda, paeiti galėjo sunkiai - visi raumenys buvo atrofavęsi, uodegos galas gangrenavęs, letenėlės ir lūpos pūslėtos, visas nušalęs, nušašavęs.
Bet Ponulis gyventi norėjo, labai norėjo! Siūlymus eutanazuoti gyvūną tuoj pat atmetėme. Tikėjome, laikėme kumščius ir laukėme stebuklo. Valgė mažius, kovojo su liga, tad lašelinių neprireikė (kas įprasta panleukopenijos atvejais). Kelios savaitės antibiotikų, vitaminų ir vaistų "pastatė" katinuką ant kojų.
Deja, rūpesginga laikina globa kartais baigiasi greičiau, nei to reikėtų. Ponulis pasveiko, bet turėjo skubiai palikti laikinos globos vietą. Susikrovus ryšulėlį, mažius buvo nugabentas pas kitus laikinus globėjus. Bet ir čia - tik savaitei, kuri šiandien artėja prie pabaigos..
Ponulis jau kastruotas. Labai pastambėjo. Jis, beje, ypatingas katinėlis, viską supranta kitaip - gyvena tylos pasaulyje.. Ponulis gimė kurtukas. Negirdi švelnių, paguodžiančių, pagirniančių žodžių, bet juos jaučia, mato ir supranta. Tai katinas, kuris nori glaustis prie žmogaus, būti šalia. Rodo savo žaisliukus, vadina žaisti kartu (slėpynių, gaudynių). Ponulis visuomet ateis pasitikti, nepamirš burkti ir papasakoti (garsiai miauksėti:)), ką jis veikė dieną, kokie jo rytojaus planai ir ateities svajonės. O svajonės labai paprastos: nori Ponulis savo šeimos, savo namų.. Niekad nebus išrankus ar nedėkingas. Bus paklusnus ir draugiškas.
Buvo jam lemta gyventi ir sutikti Tave. Ateik, priglausk ir niekada niekam neatiduok!
Ponuliui skubiai ieškomi namai arba globėjai. Laiko pabūti pas dabartinius globėjus jis turi iki 2012-03-19.
Ačiū visiems prisidėjusiems prie Ponulio gelbėjimo ir globos. Padėkime išpildyti Ponulio svajonę!
Skambinkite, rašykite, atsakysime į visus Jūsų klausimus, supažindinsime su Ponuliu.
861558898 Orinta;
info@rainiukas.lt
Matote keturias nuotraukėles, kaip Ponulis atrodo šiandien ir dar dvi, kaip jis atrodė kitą dieną po išgelbėjimo.
Ponulio istoriją rasite čia.
