Įsivaizduokit, kad vieną dieną atsiduriate spengiančioje tyloje, dingsta visi įprastiniai garsai, negirdite nei telefono skambučio, nei triukšmo gatvėje, nei žolės šiurenimo, net kaimynų šuns lojimas nebeerzina.. Įsivaizduokite, kaip tuomet jaustumėtes.. Būtų baugu, tiesa?
Mažylis Džastinas gyvena tokioje tyloje. Nežinau, ar ji jam spengianti, ar burzgianti, ar cypianti. Bet esu tikra, kad jam nejauku. Nejauku, kai negirdi žmogaus žodžių, pagyrimo, kvietimo, prieglaudėleje gyvenančių šunų skardaus lojimo.
Tad ir savo džiugesį dėl žmogaus dėmesio parodo ne iškart: juk jis nesupranta, ar yra giriamas, ar peikiamas.. Tačiau savanoriais, kuriuos mato kasdien, jis pasitiki, tik.. et, tos skaudančios kojelės neleidžia šokinėti iš džiaugsmo, kaip kadaise. O taip stryktelėtų Džastis, lyžtelėtų ranką, ar skruostą!
Džastis į „gyvybės vagonėlius“ pateko iš gyvūnų sanitarinės tarnybos, o kaip į ją pateko, kaip paklydo ar buvo paklaidintas gatvėje, jis jau mums nepasakys. Džastis labai tvarkingas, nedidukas, lengvutis šunelis. Leisdamas laiką bute elgiasi labai gražiai, seka tipena paskui ar tik žvilgsniu palydi, o likęs vienas neteršia, negraužia. Ir vis bando pažindintis, na, žinote, su tuo šunimi, kuris veidrodyje „gyvena“, vis kalbina jį, nosyte baksnoja.
Džastinas įkrito man į širdį, esu tikra, kad įkris ir Jums, tik atvykite susipažinti, išeikite pasivaikščioti kartu ir parsineškite jį namo. Tapkite tuo vieninteliu mylinčiu Žmogumi- Šeimininku, kurio Džastinas lig šiol neturėjo.
Kontaktai: Anželika (8-602-63641), Indrė (8-616-15454) „gyvybės vagonėliai“ L. Giros g. 131, Vilnius
