Savanoriai, dirbantys su žmonių išduotais beglobiais, rodos, išmoko niekuo nesistebėti, prisiklausę daugybės išgalvotų ar tikrų priežasčių, dėl kurių žmonės atsikrato savo augintinių - tiek daugelį metų ištikimai tarnavusių sargų, tiek vaikams nusibodusių žaisliukų, tiek kažkada mylėtų, tačiau tapusių nepatogia kliūtimi pasikeitus gyvenimo sąlygoms... Tačiau pamatę mažulytį, saujose telpantį, voveriuko dydžio šunelį, iš baimės susisukusį į kamuoliuką didžiulio šalto sanitarinės tarnybos narvo kampe - savanoriai vis dar nustemba. Juk negali būti, kad jam pritrūko vietos kažkieno namuose. Greičiausiai jam tiesiog nebeliko vietos kažkieno širdyje.
Iš nuotraukų į jus žvelgia mūsų vagonėlių nykštukas - Sidas, paskutinę akimirką išgelbėtas nuo mirtinos adatos. Nebe jaunam (apie 8 metukų) ir prastai matančiam (viena akelė susidrumstusi ir nereginti) šuneliui vilties išlikti nebuvo. Tie, kurių rankose buvo toji mirtina adata ir Siduko likimas, negalvojo apie tai, kad mažaūgiai šuneliai dažnai būna ilgaamžiai ir 8 metai gali būti dar tik jo gyvenimo pusiaukelė, negalvojo apie tai, kad viena nereginti akelė niekada nebus kliūtis nei mylinčiam žmogui, nei pačiam šuneliui, kai jis pasijaus saugus savo namuose.
Kurį laiką savo naujųjų namų ir rūpestingo mylinčio naujojo šeimininko Sidas laukė vagonėliuose. Ten nykštukui buvo baisu - aplink tiek daug milžiniškų garsiai lojančių šunų... Galiausiai, praleidęs ilgą nerimastingą mėnesį vagonėliuose, didelei savo laimei, Sidukas atsidūrė laikinos globėjos namuose.
Globėja negaili gerų žodžių savo mažajam globotiniui - jis mielas ir ramus šunytis. Lauke vaikšto tvarkingai, niekada netempia pavadėlio. Žaismingas, mėgsta nešioti ir griaužti žaisliukus, kartais, prisiminęs jaunystę, ima lakstyti po namus vaikydamasis savo uodegą. Mažasis išdykėlis mėgsta pakutenti savo globėjai basas pėdas, jas lyžtelėdamas. Nuolat globėjos lepinamam ir myluojamam Sidukui praėjo net ir iki tol varginęs kosulys, o išsimaudžius kailiukas tapo šilkinis. Namuose jis tylus ir be reikalo netriukšmauja, loja tik globėjai nešant jo maistą - turbūt iš nekantrumo ar nerimaudamas, kad dubenėlis neatitektų kitam globėjos augintiniui. Dėl kitų augintinių - globėja perspėja, kad Sidukas akivaizdžiai nori būti vienvaldis ir savo šeimininko dėmesio monopolistas, tad jam reikalingi namai, kur nėra kitų augintinių, o taip pat ir mažų išdykusių vaikų, kurie galėtų drumsti jo nykštukišką ramybę, taigi, šiam brandaus amžiaus šuniukui geriausiai tiktų ir brandaus žmogaus kompanija.
Siduko globėją ir vagonėlių savanores nepaprastai liūdina tai, kad šie naujieji jo namai yra tik laikina stotelė. Pats nykštukėlis, atsipalaidavęs ir apsipratęs šiuose namuose, to ko gero nenujaučia, todėl tik pagalvokit koks skaudus smūgis jam bus vėl grįžus į vagonėlius... Padėkite Sidukui to išvengti, priimkite šį voveriuką į savo namus, priglauskite prie širdies ir pasakykite jam, kad niekada jo neišduosite. Tai viskas, ko trokšta jo maža širdutė. Mainais jis atiduos jums savo gyvenimą.
Susipažinkite su nykštuku Sidu - paskambinkite jo globėjai Miglei (8-671-95323) arba savanorei Indrei (8-616-15454).
