Kai į prieglaudą patenki visiškai mažas, dažniausiai dar nesi patyręs išdavystės skonio, o tas, kuris numetė tave į konteinerį ar paliko dėžutėje šalia judrios autostrados, atrodo tiesiog piktas dėdė ir tiek. Tada dar nesupranti, kaip liūdna ir tuščia gimti niekam nereikalingu...
Ir jeigu pasiseka, patenki į prieglaudėlę, pas Tautmilę. Ir čia prasideda tikras gyvenimas: kur visada triukšminga, netyla vaikiškos kalbos, mažos kovos ir gudrūs žaidimai. Ir ne visada čia vien namai su keliom mielom auklytėm, kartais čia tampa tikra ligoninė, nes mes atkeliaujam ir sergam... O mus gydo ir serga už mus, už mūsų gyvybes! O vakarais suguldo ant kelių minkštų lovų (jeigu nespėjam per dieną jų sudoroti) ir išvyksta namo, o mes liekam čia. Ir vyresni šuniukai seka mums pasakas.
Ir tos pasakos, tiesą sakant, visada panašios viena į kitą: „Vieną gražų saulėtą ar lietingą rytą, mes išgirstam beldimą į duris, Tautmilė tekina bėga atidaryti ir mes jai, žinoma, padedam garsiausiais lojimas. Ir pasirodo Jie! Rankose naujas pavadėlis su nuostabiu raudonu antkakliu, o po pažastim kvapnus maišelis (su vištos kojom). Ir Jie išsirenka vieną iš mūsų ir mes keliaujam į namus!”
Ir taip kiekvieną vakarą, mes kalbamės ir svajojam. Ir mes liekam čia. Ir pradedam augti.
Kas mes? Dažniausiai laimingi, o kartais liūdnai susimąstę „Tautmilės prieglaudėlės“ paaugliai:
(1, 2 nuotraukos, po pagrindinės) Mes sesutės laputės, augsim nemažos, turim šiltą kailiuką, todėl drąsiai galime gyventi lauke. Jei priimsi į namus irgi nepasigailėsi, nes mes neniokojam daiktų, esam meilios ir draugiškos. Jau sterilizuotos, o be to turim ypatingas nosis!
(3 nuotrauka) O aš Trepsė, buvau rasta sušalusi prie poliklinikos, esu jauna ir mažo ūgio, toliau augti ir nesiruošiu! Daug kas sako, jog tai -privalumas ir esu puikiai tinkama gyventi bute. Bet kodėl aš vis dar čia...?
(4 nuotrauka) Aš Stirnutė! Man 7 mėnesiai ir galiu būti puikus kambarinis šuniukas, mano ūgis maždaug iki kelių, o daugiau ir augti nesiruošiu. Jei priglausi mane, garantuoju savo ištikimybę ir meilę! Patinėliai man nerūpi, nes aš jau sterilizuota.
(5 nuotrauka) Aš didelė mergaitė, nors man tik 3 mėnesiai, visi sako, kad galbūt esu Vidurio Azijos aviganio mišrūnė (ir tuo didžiuojuosi!) Nesu išranki, draugauju ir su žmonėmis ir su kitais gyvūnais, galiu augti ir šiltuose namuose ir Tavo lauko voljere!
(6 nuotrauka) Aš vilkiukė vardu Fėja! Man 5 mėnesiai, visi mane vadina tikra paaugliuke, nuolat visur kišu savo nosį, būnu šalia ir dievinu draugiją. Esu sterilizuota ir būsiu vidutinio ūgio.
(7 nuotrauka) Aš Pieva. Jau pripratau likti nepastebėta visų šuniukų būryje, ne tik todėl, kad esu tylesnė ir ramesnė už kitus, bet turbūt ir todėl, kad esu tiesiog paprasta, neypatingai graži ir nepanaši į jokią veislę, o juk taip pat esu jauna ir taip pat stipriai noriu namo... Man maždaug 8 mėnesiai, esu sterilizuota.
(8 nuotrauka) Aš- 8 mėnesių kalytė Ronja. Buvau ta laimingoji, kurią Tautmilė kaip ir daugumą išgelbėjo iš „Grindos“ dar visai mažą. Lig šiol dar nežinau ką reiškia turėti tikrus namus... Esu jauki, imli, nuovoki, draugiška ir sterilizuota.
(9 nuotrauka) Aš jauna kalytė- Spanielytė, esu sterilizuota ir be galo džiaugsminga kalytė- mane džiugina kiekviena diena ir absoliučiai viskas, kas susiję su buvimu šalia žmogaus. Netiki? Aplankyk mane ir įsitikinsi!
Paauglystė prieglaudėlėje, kokia ji čia? Kiti tai vadina „bjauriųjų ančiukų” laikotarpiu, o mes sau liekam patys gražiausi! Nors, neslėpsim, patraukiam vienas kitą per dantį dėl krentančių dantų, nesimetriškai besistojančių ausyčių, ar per greitai ištįsusių snukelių... Buriamės į grupeles, apšnekam vieni kitus, pakovojam dėl kaulų, o paskui vėl susitaikom. O kur čia nedraugausi, juk visi laukiam to paties, svajojam apie tą patį- apie namus!
Vieni iškeliauja, kiti atkeliauja, o mes po truputį virstame ne tais mažais šuniukais, kurie lovoje klausydavo pasakų, o tais, kurie jas pasakoja mažiesiems...
Leisk mums užaugt pas Tave ir išgyventi tą gražų pasakos scenarijų, kurio iki šiol nematėm! Pažiūrėk į mus: mes vis dar gražūs, nors ir ne patys mažiausi, mes norime būti mylimi ir tikime, kad gali mus pamilti ir Tu!
Jei ir tu tuo tiki, būkime draugai, skambink Tautmilei ir pasakyk, kad nori vieno iš mūsų 8 650 71786! Mūsų prieglaudėlė Vilniuje (Rasų g. 39).
Šiuo metu mūsų prieglaudėlė išgyvena ne patį šviesiausią laikotarpį: dėl ligų pavojaus, čia negali patekti maži šuniukai, nuolat trūksta lėšų skiepukams, gydymui ir mūsų skaniai ryžių košei su vištiena. Jei negali mūsų priglausti, gal gali paremti? Nes tai gali lemti mūsų gyvenimo kokybę prieglaudėlėje. Už kiekvieną litą būsime be galo dėkingi!
Gavėjas: „Lesė“, Tautmilės komanda
Banko sąsk. LT277044060007716641
Įmonės kodas: 300709225
Mokėjimo paskirtyje galite nurodyti „Tautmilės paaugliukams“
Dėkojame iš anksto ir visada laukiame svečiuose savo prieglaudėlėje! Rasų g. 39, Vilnius
