Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pilotas ieško namų (nuotraukos)

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
A A

Sveiki, čia aš, katinas Pilotas. Pilotas Tepliukas - Plepiukas. O vardą gavau tokį, nes gyvenau prie oro uosto, lauke. Kiekvieną dieną girdėjau lėktuvų gausmą, stebėjau vaikščiojančius pilotus ir giliai širdyje mąsčiau, o gal kartais ir aš pakilsiu į orą.

„Maži jie išlakstė žaliąsias lankas, Tarytum lėktuvai išskleidę rankas. Svajojo suėję būrin paslapčia, Ir aukštą žydrynę sapnavo nakčia."

Sveiki, čia aš, katinas Pilotas. Pilotas Tepliukas - Plepiukas. O vardą gavau tokį, nes gyvenau prie oro uosto, lauke. Kiekvieną dieną girdėjau lėktuvų gausmą, stebėjau vaikščiojančius pilotus ir giliai širdyje mąsčiau, o gal kartais ir aš pakilsiu į orą.

„Reikėjo berniukams padangių gilių Ir aerodromų plačiųjų kelių"

Neee, neišsipildė ši mano svajonė (bet aš vis tiek skraidau, sapnuose, va). Ten turėjau dar du gerus draugelius katinėlius. Vienas iš jų turėjo „tašką", kur kasdien oro uosto darbuotojos jam duodavo paėsti. Jis geras „bičas", tai retkarčiais papietauti nusivesdavo ir mus. Tada kažkam kažkas nepatiko ir darbuotojoms buvo iškeltas ultimatumas: „arba katinų čia nelieka, arba..." Taigi katinų ten neliko...

„Seniai nebelaksto berniukai basi, Vienoj eskadrilėj tarnauja visi..."

Bet tada aš ir supratau, kad daug geriau už gyvenimą lauke, nors ir matant išsvajotuosius lėktuvus, girdint širdžiai mielą jų gausmą, yra gyvenimas šilumoje ir savoje piloto kajutėje. Oi, tai yra kambarėlyje. Taaaip, greitai jos mane tada supakavo ir atvežė į kliniką. Padarė tyrimus (esu visiškai sveikas), sulašino lašiukų nuo parazitų, kastravo, paskiepyjo ir pažadėjo, kad suras man tikrus namučius. Tad dabar turiu naują svajonę - dairausi tikro lėktuvo, atsiprašau, - namų.

„Ir lenkias jų narsiai žvaigždėti keliai... Jie šaunūs pilotai, tikri sakalai!"

Taigi, ir dabar čia, pas globėją, turiu du draugelius - Timotį ir Liudviką. Kad žinotumėt kokie tai „faini bičai" (beje, jie kaip ir aš ieško namų, apie juos dar papasakosiu). O veiklos pas mus kasdien iki kaklo. Nuolatos lakstom, žaidžiam, lipam į vonią, gainiojam vienas kitą, kartais susėdę pakalbam tik apie mums, berniukams, suprantamus dalykus. Globėja sako, kad ji gyvenime nemačiusi tokio didelio ir plepaus katino! Sako, kad vis šneku, pasakoju, meilinuosi. O žvilgsnį kokį turiu. Truputį žvairoką, užtat kokį žavų!

Aš pats valgau viską, kas paduota, bet kartais norėčiau ir daugiau. Tada pasižiūriu į globėją savo nuostabiu gintarinių akių žvilgsniu, pamurkiu, pasimeilinu ir žinokit, tai suveikia! O kartais imu ir aptingstu. Tada globėja juokauja, kad esu jau nebe Pilotas, o pilotų rengimo kursų vadas ir savo draugelius Timotį ir Liudviką rengiu skrydžiams.

Na, mano draugužis Liudvikas (mes jį vadiname Jo Didenybe) - tikras karalius. Ir jo elgesys toks. Jis yra individualistas, dažnai mėgsta gulėti ir ilsėtis vienas, ir nebūtinai ant minkšto paviršiaus, bet būtinai įdomiausiomis pozomis. Tai jogos asanos, tai relaksinėje pozoje. Ir visada viską stebi įdėmiu skvarbiu rudų akių žvilgsniu. Įtariu, kad hipnotizuodamas.

Liudvikas viską daro labai elegantiškai: vaikšto, valgo, miega. Tai tikrai ne tas katinas, kuriam patinka būti niurkomam. Paėmus į rankas, jis nebėga, bet stengiasi kuo greičiau išsilaisvinti, tarsi norėdamas išlaikyti atstumą. Žinot, jeigu tik ateina svečias į namus, jis pirmasis lekia pasitikti, apuosto, bet išlieka labai mandagus (kaip ir dera karališkos giminės atstovui).

Jo Didenybė apetitu nesiskundžia, net sakyčiau, kad jo apetitas laaabai geras. Bet jis ir labai prisižiūri, rūpinasi savo išvaizda, reguliariai palaiko formą pabėgiojimais, pašokinėjimas. Vis stengiasi išlaikyti gražų stotą ir eleganciją.

Kartais karalaitis Liudvikas nusprendžia, kad jam pabodo būti mano gainiojamam, tad imasi atsakomųjų veiksmų. Oi, tada lekiu nematydamas net kur, nes Jo Didenybė - greitas ir vikrus, skuodžia iš paskos. Per lovą, per fotelį, per stalą... Op... Op... Tai tikrai išskirtinis katinas, bet jį paėmęs žmogus turi žinoti, kad tai ne tas, kuris susirangys ant kėlių. Naaa, nebent pats labai norėtų.

Brolis šaunuolis Timotis išvis superinis „bachūras". Jis visada veiksme (kaip ir aš). Tai jam reikia paišdykauti, tai patikrinti ar vonioje viskas tvarkoje. Dar reikia patikrinti, gal kartais globėja netyčia maisto paliko ant stalo. Na, o jo pomėgis gulėti vonioje ar kriauklėje ir dar su ant galvos tekančiu vandeniu man, Pilotui Tepliui, visai nesuprantamas. Gal praeitam gyvenime jis kokiu Ichtiandru buvo?

Timotis paskutiniu metu pradėjo katiniškai mauroti. Jį paėmus į rankas, jis nei pyksta, nei dreskia ar kanda, bet savo pasitenkinimą, o gal nepasitenkinimą (?) išreiškia giliu gomuriniu katinišku maurojimu "maaauu". Matau, kaip globėjai smagu jį paimti į rankas ir truputuką paerzinti, kad jis "padainuotų". Gal tuo maurojimu jis nori parodyti, kad jau ne jauniklis yra, o visas didelis katinas? O šiaip jis geriečių gerietis. ir labai draugiškas. Mes puikiai sutariam, jokių pykčių, jokių šnypštimų. O ir žmogui jis labai meilus. Ai, tiesa, jis rytais visada padeda lovą kloti. Timotis sako, kad jam tai patinka. Keistuolis...

„Tik laiškus kai siunčia tėvams į namus, Dar kartais iš popieriaus lanksto sparnus."

Tai va, mes visi trys, labai šaunus katinėliai, ieškome namų. Aš pats labai norėčiau daugiau erdvės, galimybės išeiti į lauką. Jo Didenybei Liudvikui ir Timočiui lauko visai nereikia. Mes labai norėtume turėti po Žmogų, kuriam galėtume patikėti savo paslaptis ir svajones, prie kurio švelniai prisiglaudę pasakotume savo istorijas. Ai, nepasakiau, mes vis trys nebeturime katiniškų „atributų" (Na ko čia nesuprast? Kastruoti, ir taip nemalonu apie tai kalbėti) ir paskiepyti.

Jūsų Pilotas Tepliukas-Plepiukas

8 686 90296, Vilnius (tuo pat numeriu galite skambinti, jeigu Jums patiko mano draugai Liudvikas ir Timotis)

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt