Kai pusė gyvenimo praeina sklandžiai, be didesnių išgyvenimų ir išdavystės, atrodo, kad taip bus visada. Deja deja... Kartais likimas iškrečia žiaurų pokštą ir viskas, kas jau buvo stabilu, ramu - byra, lyg kortų namelis.
Taip atsitiko labai mažo ūgio, baltai, kaip sniegas, meiliai pudeliukei Letei, kurios ramus gyvenimas baigėsi po to, kai ji 2012-05-05 d. pavogta Vilniuje Karoliniškių mikrorajone, prie parduotuvės, prie kurios visą savo gyvenimą paklusniai laukdavo išeisiančios šeimininkės, pateko į Grindą ir vietoj vardo gavo reg. nr. 495.
Kas atsitiko su mažute Lete po to, kai ją kažkas atrišo nuo šuneliams skirto strypo prie parduotuvės, dabar jau nesužinosime, tik į Grindą tą pačią dieną ją atvedė moteris su dukra, pasakiusios, kad rado gatvėje (visai kitoje nei yra parduotuvė) pririštą prie medžio. Grindos narve uždarytai, akivaizdžiai naminukei šunytei buvo labai baisu: ji spraudėsi į kampą, liūdėjo, mažai valgė. Tos siaubingos 6 dienos baigėsi gegužės 11 d., kai Letė, neabejingų žmonių, kabinusių skelbimus Karoliniškių mikrorajone, dėka sugrįžo namo. Atrodytų, laiminga liūdnos, savaitę trukusios istorijos pabaiga, bet...
Kai Letė grįžo į savo šeimą, telefonu perspėjome šeimininkę: Letė į Grindą pateko neskiepyta, stebėkit sveikatą, paminėjome baisųjį parvo virusą, šunidžių kosulį ir kitus ten tykančius pavojus. Jau po savaitės 05. 18 d. Letės šeimininkė paskambino: Letė kosti, dūsta. Nieko nelaukus Letė buvo nugabenta į veterinarijos kliniką, ir taip dvi savaites, vaistukus leido, širdutę patikrino (puikiai dirba). Sako, kad negerėja, bet, kai pradedu aiškintis konkrečiai: tai ir valgo gerai, ir lauke smagi laksto.
Kasdien bendraujame su Letės šeimininke ir darosi aišku viena - atšalo ji nuo kalytės. Ką tik gimusio vaikelio sveikata ir gerovė rūpi, Letė liko antrame plane, o ir Grinda kosulį įvarė. Guodžiame, kad tai beveik savaime praeina, kad Letei dar gyvent ir gyvent, juk maži šuneliai ir iki 20 m. gyvena. Gaidelės kartais būna: gal man ją migdyt... Už ką? Už tai, kad nemirtina liga užsikrėtė, už tai, kad laiko Letei nėra dėl vaikelio, už tai, kad Letė - nebereikalinga tapo, už tai, kad dėl prisigalvotų „baubų" Letė jau kuris laikas uždaryta virtuvėje?
Letei labai reikia naujų, mylinčių šeimininkų. Skaudės jos širdelė, kad likusią pusę gyvenimo reiks praleisti su kitais žmonėmis, bet skaudės tik pradžioje, kol supras, kad tie kiti rūpinasi ja, bendrauja, kantriai pakenčia jos negalavimus (o gal tokių išvis nebus ilgai, kai išgis grindos kosulys). Letei reikia meilės, ramybės, švelnumo. Kitos Letės nuotraukytės neturim, tik tą, kuri daryta Grindoje, Letė gyvenime linksmesnė, šypsosi, bent jau šypsojosi tuos 9 m. iki nelemtosios gegužės penktos dienos, kuri apvertė jos gyvenimą aukštyn kojomis.
Letė laukia naujų šeimininkų skambučio tel. nr. 8 606 50618 (Vilnius) (Teksto autorė - Rasa M.)
