Ralis - dar metų neturintis, ~9 mėn. amžiaus šunelis, tik, deja, beglobis. Į laikinų globėjų namus pateko iš LGGD gyvybės vagonėlių - žmonės buvo pasiruošę priglausti kokį šunelį ir padėti greičiau jam rasti namus, o kadangi nepaisant ilgo gydymo Ralis niekaip prieglaudoje nesikapstė iš ligų, nusprendėme, kad jam, ko gero, labiausiai trūksta namų jaukumo, šilto guolio ir daug rūpesčio. Ir suveikė! Neprireikė net dviejų savaičių ir padūkėlis vėl buvo sveikut sveikutėlis.
Tačiau didžiausia bėdelė nebuvo fiziniai negalavimai. Užteko keletos valandų pastebėti, kad tarp žmonių, namuose, Ralis visiškai nežinojo kaip elgtis. Ne, nieko jis neniokojo ir negraužė, greitai suprato, kad namuose reikaliukų atlikinėti nevalia ir kokia čia vyrauja tvarka. Tačiau kontaktas su jį supančia aplinka mezgėsi kur kas sudėtingiau. Globėjai pasakojo, kad pirmąją savaitę tikrai keista buvo stebėti jo elgesį. Šunelis net nelabai suprasdavo, kas yra glostymas, nepažinojo jokio žaislo ar žaidimo, nesuvokė, ką daryti su jam duotu kaulu. Nesuprato, kodėl meiliai į jį kreipiesi, net bučinių bijojo. Jau nekalbant apie apkabinimus ir paėmimą ant rankų... Rodėsi, kad visą laiką iki patekimo į prieglaudą Ralis nepažino jokio žmogiško dėmesio ir šilumos, viskas jam buvo taip svetima, keista, o kartu ir labai baugu.
Apsiprasti padėjo globėjų auginama kalytė - superaktyvi ir interaktyvi foksterjerė Bitė. Greitai parodė, kad žaisti reikia ne kur kitur, bet ant šeimininkų lovos, kur yra įdomiausios vietelės, geriausi vaizdai pro langą, kur slepiami „skanėstai" - šiukšlės, kaip pasiekti daiktus nuo stalo ar spintelės... Žodžiu, daug daug smagių dalykėlių, kurių, dėl globėjų gerovės, Ralis galėjo ir nesužinoti.
Kartu su Bite Ralis greitai perprato visus šuniško gyvenimo ypatumus, pamėgo ir bučinius, ir apkabinimus, ir net pilvuko kasymą... Net kamuoliukas tapo visiškai suprantamu daiktu visavertėje šuniškoje kasdienybėje. „Pirmą dieną juokingiausia buvo stebėti, kaip Ralis bijojo išlipti iš lovos... Įšoko bėgdamas paskui Bitę, o iššokti taip paprastai jau nepavyko... Žiurėjo priekinėm kojytėm pritūpęs, uodegą atstatęs, tikra praraja tie 40 centimetrų iki žemės atrodė... Nieko, išmokom", - pasakojo globėja.
„Dabar Ralis jau visai kitoks. Tiesa, vis dar labai pasimetęs ir kartais atrodo pats nesuvokiantis, ką ir kodėl daro - manom todėl, kad taip daro Bitė, o jos pavyzdžiu, jo manymu, turbūt tikrai verta sekti. Svarbiausia, jog jam čia smagu, o į mūsų kasdienybę jis atneša daug juoko ir vis nenustoja mūsų stebinti savo keistenybėmis. Pasidarė labai lipšnus, visur seka iš paskos, net į tualetą. Jei namuose pasilieku viena su juo, eidama į dušą privalau jį įsileisti į vonios kambarį, kitaip nesaugu juk... Uždarant kabinos duris į Tave spokso dvi be proto išsigandusios akys, mato, kad kažkur dingsti ir nesupranta, kodėl... O atidarant tokio nušvitimo veidelis prisipildo, uodega irgi savo darbo nepamiršta kruopščiai atlikti. Vieną savaitgalį namuose nebuvo Bitės, likome su Raliu dviese - visada buvo šalia, ir dieną ir naktį. Namuose jis labai ramus, jei vienas - nedūksta, netriukšmauja, neloja, dažniausiai guli ir Tave stebi arba miega. O su Bite tai niekada nenuobodžiauja - dūksta iki nukritimo, o tada seka grupinis poilsis", - šypsosi globėja.
Ralis gali gyventi tiek vienas tiek su kitu augintiniu, vienas jis ramus, klusnesnis, bet dviese žaidimus irgi be proto mėgsta, tačiau tada lauke su juo būna labai sunku. Išėjus su abiem šunimis dingsta bet koks dėmesio koncentravimas ir ilgesnis reagavimas į drausminimus, todėl turint antrą augintinį šeimininkams tikrai reikės daug kantrybės, na nebent pašonėje bus nuosavo namo aptvertas kiemas - tada problemų kilti neturėtų. Ralio jokiu būdu negalima vedžioti palaido neaptvertoje teritorijoje, nes kai ką nors pamato ar užuodžia, prisišaukti jo neįmanoma, o ypač nori vytis automobilius. Visada labai bijome, kad neduok dieve ištrūks iš rankų ir pabėgs, nes lėktų turbūt tiesiai į gatvę..
Bet su juo užsiimant ir naudojant skanėstus mokosi jis gana greitai. Tačiau kantrybė reikalinga su kiekvienu gyvūnu, ypač tokio amžiaus, todėl reikėtų pasiruošti viskam.
Gyvenimui lauke Ralio tikrai nedovanosime, su būsimais šeimininkais norėsime palaikyt ilgalaikį kontaktą ir įsitikinti, kad viskas gerai.
Ralis gana smulkus, laibas šunelis, nėra visai žemas, bet sveria vos 10kg. Apetitas kaip arkliuko, sveikata puiki. Jau visiškai socializavęsis ir žmonių nebebijo. Naujieji šeimininkai privalės šunelį paskiepyti ir užtikrinti, kad prireikus turės finansines galimybes suteikti reikalingas veterinarines paslaugas. Ieškome tik atsakingų ir visapusiškai pasiruošusių turėti naują augintinį žmonių.
Dėl Ralio galite kreiptis el.p. guste.mic@gmail.com, tel. 862040138 (Gustė) arba ausra.rekasiute@gmail.com, tel. 868496937(Aušra). Vilnius.
