Stebuklų būna, tikrai būna! Bet jie dėl to ir stebuklai, kad retai pasitaiko. Todėl, slapta tikėdamiesi, kad mūsų nejauni globotiniai kam nors kada nors vis dėlto kris į akį, suprantame, jog šansų labai mažai.
Bet tai ne priežastis verkšlenti. Juk mūsų senukams ši prieglauda jau namai, savanoriai – juos mylintys šeimininkai.
Kartais žmonės susirūpinę teiraujasi, ar nepadovanoto gyvūnėlio neužmigdysime. Mielieji, „SOS gyvūnai“ laikosi „no kill“ prieglaudos principų, ir dėl to, kad nėra vietos ar gyvūnas „neperspektyvus“, senas, jis nemigdomas, jei tik jo neužklumpa skausminga, nepagydoma liga. Pažiūrėkite, kokių turime senjorų: ir žvalių, ir lėtapėdžių!
Kaziukas dairosi iš stelažo kaip paukštukas nuo laktos. Akytės mato prastai, kūnelis neretai dreba nuo senatvinio purtulio, neseniai ištverta operacija dėl hemorojaus... Bet mūsų seneliukas atsigavo, kreivom kojytėm tapsena paskui prieglaudos vadovę Iloną, „padeda“ jai tvarkytis prieglaudoje, o kai pavargsta, susisuka į riestainį po stalu, savo guolyje, ir snaudžia. (Šiuo metu globojamas namie, nepaisant jo sveikatos problemų, rado jį užjaučiančius žmones.)
Dorotė. Kalytė, paimta iš „Grindos“. Greičiausiai visą amželį, 12 ar daugiau metų prie būdos tupėjo, kol į sanitarinę tarnybą pakliuvo – sulysusi, išsekusi. Dabar šios bėdos jau praeity, dabar ji – pati ta smagioji tetulytė! Ir saulytė gerai, ir sniegas nuostabu – ji labiau nei kas kitas moka jame voliotis, tiesiog kaifuoja raitydamasi, ir nosim arti moka, ir nugara trombuoja, – bent kas džiaugiasi prieglaudoje, kai žiema ateina!
Naujokė Liepoja – kol kas liūdno snukelio. Spėjame, ji taip pat ne vienerius metus pratarnavo šeimininkams, kol paseno, nusibodo, o tada ją atvedė ir pririšo prie prieglaudos tvoros. Žmonės, žmonės... Tikėsimės, kad greitu metu jai pasitaisys nuotaika ir išblės liūdesys.
Pensininkas Gugis – mielas ir draugiškas. Šachmatais pažaisti nekvies, bet mielai palaikys kompaniją pasivaikščiojimuose. Ne, labai ilgų nepageidauja, kaip sakoma, ramiam žmogui – ramus šuo.
Berta. Buvusi teritorijos sargė. Šiai dideliai, stambiai, ramiai kalytei nebuvo lengva priprasti prie naujovių. Atvykusi į prieglaudą ji ilgai liūdėjo, vos pakeldavo galvą, vos viksteldavo uodegą. Dabar, nors jau sunkiai vaikšto, Berta prieglaudos teritorijoje jaučiasi kaip namie. O namie visi draugai, ir sargauti nebereikia!
Dičkis gauruotis Karalius. Prastai mato, užpakalines kojas sunkiai deda, bet jis džiaugiasi grynu oru, džiaugiasi net sniegu (kailis šiltas, tai kad ir senukas būdamas ne visada į vidų prašosi grįžti), džiaugiasi, kai kasai jam tarp ausų, gražiai tupiasi šukuojamas. Rastas įkritęs į duobę ir niekas jo nepasigedo...
Braškė, dručkė kalytė, kuri panaši į dešrelę. Braškytė ištvėrė nelengvą operaciją (pašalinti didžiuliai augliai ant pilvo – kasmetinių vadų pasekmės) ir nutarė, kad dar pagyvens. Jei neras naujų namų, kur galėtų kompaniją tokiam pat ramiam žmogui palaikyti, ką gi. Čia dabar jau jos namai. Čia ji pažįsta kiekvieną kampelį, žino, iš ko geriausia skanėstą išprašyti, o jei koks katinas labai neduoda miegoti, net ir aploja.
Ką norėjom pasakyti šiuo dienoraščiu? Nebijokite senatvės, jei turit, kas jus myli. O jei bijote – susiraskite, kas jus mylės, iš anksto. Galite atvykti netgi pas mus į prieglaudą: čia juk tiek meilių akyčių.
Žinoma, be pagalbos mes negalėtume suteikti namus šiems senučiukams. Ačiū visiems, kas mus palaiko, perveda 2 proc. nuo GPM! Liko labai mažai laiko iki 2 proc. GPM skyrimo pabaigos. Jei apsisprendėte pervesti 2 proc. nuo GPM „SOS gyvūnams“, plačiau rasite čia: http://sos-gyvunai.lt/lt/parama/2gpm/
Galite užpildyti popierines deklaracijas, kurias rasite mūsų draugų – „Vetos“ veterinarijos klinikos ir Jakovo veterinarijos klinikos patalpose. Ten pat galima jas ir palikti.
Jei norite mus aplankyti, pasiskambinkite 8 683 69502 arba 8 683 39826 ir atvykite į Minsko pl. 33a. Mūsų senjorai tikrai bus patenkinti dėmesiu!
