Reikia gyventi. Net ir tada kai bjaurybės bėdos po vieną nevaikšto. O ką su jomis daryti jeigu ne kovoti? Juolab kai žinai, jog kovoji ne už save, o už tą, kuris visiškai atsiduoda tavo valiai ir tiki, kad jau dabar tai viskas bus gerai (o to jam net negali pažadėti...).
Sekmadienio vakarą sulaukėme skambučio, kad Karoliniškėse iš po laiptinės ištrauktas visiškai mažas, iš skausmo klykiantis kačiukas, su baisiai ištinusia, pūti pradedančia kojyte. Apie šį kačiuką, pasirodo, kačių šerėjos žinojo jau kiek anksčiau,bet nebuvo tikros, kur gali kreiptis...Liūdna, kad buvo delsta iki paskutinės akimirkos, bet globėja Vilija sulaukė skambučio tik tada, kai kačiukas jau klykė nesustodamas. O ir skambutis buvo su prašymu užmigdyti, nes pačioms tą padaryti gaila.
Šoko ištikta Vilija griebė kačiuką ir nuvežė į kliniką, kuri dar dirbo vėlyvą sekmadienio vakarą. Žinoma, ne migdyti, o vildamasi išgirsti, kad viltis išgyventi yra. Ir ji yra. Rusena kažkur virš mažo, sužaloto, verkiančio padarėlio. Klinikoje iš karto buvo pasiūlyti du variantai: arba drenuoja kojytę, leidžia vaistus ir klinikos slenkstis mindomas kone kasdien tris savaites, tikintis išsaugoti koją, arba paleidžiam kačiuką nuo skausmo ir išlydim ten, kur ramu.
Šioje vietoje nekilo klausimų ar mažylio gyvybė verta tokių pinigų, kilo vienintėlis klausimas, kaip surinkti šitiek pinigų...? Atsakymo nežinom ir šiandien, bet kačiukas, kurį praminėme Lučiu, prileistas vaistų grįžo į globėjos namus ir toliau kabinasi į gyvenimą. Tokiais atvejais tenka sulaukti ne vieno pikto komentaro, kam šitoks vargas bandant išsaugot eilinį beglobį, kurių ir taip pilna...
Bet juk visi tokie išgelbėti beglobiukai anksčiau ar vėliau tampa kažkieno namų džiaugsmu, gyvena pilnavertį gyvenimą, padūkėliškai žaidžia, skaniai valgo, džiugina, šildo, guodžia... Tas abipusis ryšys tarp šeimininko ir jo augintinio (nesvarbu buvusio beglobio ar ne) vertas ir vargo ir didžiausių pinigų.
Mieli žmonės, kalbėsime atvirai: kačiuko kojytę išsaugoti šansų nedaug, bet išgelbėti gyvybę- kur kas didesni. Juolab, kad „Naminukai“ jau turėjo trikojį globotinį Goką, kuris vos prieš kelias dienas iškeliavo į naujus namus ir galim tik užtikrinti, kad trikojai gyvena pilnavertį katinišką gyvenimą!
Prašome pagalbos neabejingų žmonių, nors po truputį prisidėti ir kartu pakovoti už mažylio Lučio gyvenimą, nes to vertas kiekvienas beglobis!
Prisidėti prie gydymo išlaidų, galite paaukodami į „Naminukų“ sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Lučiui“:
VšĮ „Naminukai“
Kodas: 302712405
A/S: LT 55 7300 0101 3031 2940 (Swedbank)
