Drastiškų istorijų apie butus, pilnus šunų ir kačių, kuriuos grasina išvežti su visom durim kaimynai, galima daug išgirsti. Bet šįkart norime papasakoti apie gelbėjimo istoriją. Norime tikėtis, kad tai įkvėps ir kitus.
Taigi, gyvena Vilniuje moteriškė, kuri myli gyvūnus. Nesvarbu, kuo ji vardu, tokių tikrai ne viena. Priglaudžia, neša namo, ir myli... Ir štai rezultatas: 18 kačių ir visai suprantami aplinkinių skundai...
Juk mylėti augintinį – tai juo rūpintis. Ne vien maisto pamesti, ne vien paglostyti. Prireikus gydyti, žiūrėti, kad nesiveistų geometrine progresija, tvarkyti patalpas... O ką daryti, kai žmogus mylėti myli, bet sužiūrėti nebepajėgia, nes nebeturi sveikatos?
Tada, jei pasiseka sužinoti laiku, jei atsiranda laiko ir jėgų, jei bent pradžiai yra finansų imtis tokio darbo, pagalbon atskuba Komanda. Ne, ne ugniagesių, ne policininkų, ne skrajojančių veterinarų... Savanorių komanda. Ji sudaryta iš supergalių turinčių savanorių merginų. Jos sugeba būti keliose vietose praktiškai tuo pačiu metu, sugeba per rekordinį laiką išardyti sofą, jei joje pasislėpusi katė, jos moka naudotis gaudyklėmis ir graibštais, jos turi psichologo įgūdžių, kad galėtų susitarti su žmonėmis, su kuriais susitarti sunku, jos pasižymi dzenbudistiška kantrybe. Jų mažai, ir jos – aukso vertės.
Ką gi, merginos atvažiavo ir pamatė bute 18 kačių, iš kurių daug sergančių. Gal susiėmė už galvos, nes mintyse pradėjo suktis skaitikliai, kur litai eina jau ne dešimtimis, o šimtais. Gal pabarė moteriškę. Ir... pradėjo dirbti.
Katinai, kad ir meilūs, naminiai, aišku, išsigando, ir juos teko krapštyti iš palovių. Per kelis kartus iškrapštė jau devynis. Kai kurie netgi spėjo rasti namus, po to, kai buvo išgydyti ir iščiustyti. O skaitikliai vis dar sukasi... Už klinikos stacionarą, už vaistus ir tyrimus, už skiepus ir sterilizacijas... Murkliai tokie skirtingi, - štai rainiukė Mimoza ir auksaspalvis Trintukas švelnūs ir meilūs, o juoduliukė Gervuogė – baikštutė. Pagyvenęs pliktelėjęs persų katinas Liūtas ramus iki keistumo, jam labai reikia odos tyrimų. Rainiukas Greitutis tik ir taiko pasprukti, čiaudintis Virtuvės Caras – visiškas draugelis, o balta graži jauna katė – jau akla, nes buvo užleista liga...
Galima būtų vardinti ir vardinti.
Bute dar liko keletas kačių, bet visos jau sterilizuotos VšĮ „Rainiuko“ sąskaita. Kitos laukia stacionare, kur dar gydomos, o tos, kurios pagijusios, labai prašosi į laikiną globą, į šiltus ir rūpestingus namus. Bet skolos suma jau slegia akmeniu: jau dabar ji siekia beveik 600 litų, o „Rainiuko“ sąskaita jau spėjo ir pamiršti, kad rudenį į ją įkapsėjo gerų žmonių skirta parama, 2 proc. nuo GPM. Labai prašome pagalbos tų, kas gali prisidėti finansais arba geru maistu (sveikstantiems tikrai svarbu skirti tinkamą maitinimą), kas gali pasiūlyti laikiną globą vienam ar kitam katinėliui.
Nes... pagalvokime, kiek dar Vilniuje tokių butų. O Lietuvoje? Jei nebus panaikinta skola veterinarijoms už vieną, jei neprisidės pagal galimybes visuomenė, jokia superkomanda nesiryš pasibelsti į dar vieno tokio buto duris, kad suteiktų pagalbą: ir šeimininkui, ir gyvūnams, ir, be abejo, kvapų nukamuotiems kaimynams.
Todėl tikimės, kad bent po truputį galėsite prisidėti:
„Rainiukas“ VšĮ
Paramos gavėjo kodas: 302733794
Banko sąsk.: LT 56 7300 0101 3075 8928, Paypal
861558898; 868973782
info@rainiukas.lt
www.rainiukas.lt
Pervesdami rašykite, kad tai buto su 18 kačių katėms.
Ačiū jums už pagalbą!
