Jis vardu Trio. Gana neįprastas vardas katinui. Bet šio kitaip ir nepavadintume. Kodėl, netrukus suprasite. Šis dailutis, maždaug aštuonių mėnesių amžiaus „smėliškai baltas" katinėlis buvo patekęs į kilpą. Užpakalinė kojelė buvo taip sužalota, kad nebeliko nieko kita, kaip tik ją amputuoti. Trys kojelės - trio. Štai tokia netikėta semantika. Trūko visai nedaug, kad jaunasis Trio būtų išlydėtas ten, iš kur negrįžtama. Bet katinėlių gerojo angelo - neabejingos moters - dėka Trio gyvas, sveikas (taip, tikrai taip - galiu drąsiai tai teigti) ir labai laukia susitikimo su žmogumi, kuriam katinėlio kojyčių skaičius nebūtų pats svarbiausias dalykas Žemėje.
Trio, kaip jau minėta, yra jaunas, visiškai pasirengęs gyventi su žmonėmis jų namuose (skiepytas, sterilizuotas), labai labai meilus katinėlis. Kaip ir dauguma jaunuolių turi puikų apetitą. Mėgsta tupėti žmogui ant kelių ir murkti murkti... Štai tų kelių, kurie būtų pastovūs, „nuosavi", Trio kaip tik ir stinga. Nujaučiu, kad bent dalį šio rašinio skaitytojų aplankė mintis: bet gi jis - invalidas, su juo - vien tik vargas, o ir žiūrėti į tokį bus labai liūdna ir gaila. Hmm... Bent jau Trio laksto kaip prisuktas ir nežinantis jo ypatybės nei nepastebėtų, kad katinėliui stinga vienos kojelės. Jei abejojate, tiesiog nuvykite su juo susipažinti. Juk geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt kartų išgirsti, ar ne? Na, o Trio gerasis angelas Jus maloniai priims. Esu tikra, jog įsitikinsite Trio esant katinu, kaip ir visi. Beveik, kaip visi.
Liūdesys... Taip, tikėtina, šie jausmai bus nesvetimi draugystės su Trio pradžioje. Bet, užtikrinu, liūdesys išsisklaidys akimirksniu, suvokus, kad pats katinėlis kojelės nebuvimo visiškai nesureikšmina, yra puikiausiai prisitaikęs prie tokio jų skaičiaus, koks yra. Todėl, užuot liūdėjus, galima nemažai išmokti. Nesureikšminti negandos. Prisitaikyti ir toliau gyventi, imant iš gyvenimo tiek džiaugsmo, kiek jis gali duoti. Trio - gyvas to įsikūnijimas.
Gailestis... Atsakykite patys sau: argi gailestis - bloga emocija, netinkama paskata geriems darbams daryti? Jei gailesčiui, užuojautai Žemėje nebūtų vietos, labai daug ko joje nebūtų buvę - Maltos ordino, Motinos Teresės, našlaičių prieglaudų, gyvūnų globos organizacijų. Ar galime įsivaizduoti žmonijos praeitį, dabartį ir ateitį be jų? Vargu... O viena visų paminėtų reiškinių ir asmenų varomųjų jėgų - gailestis, užuojauta. Jausmai, skatinantys daryti gerus darbus, suteikiančius laimės tiek gailestingajam, tiek pagailėtajam.
Asmeninis autorės post scriptum. Visa tai, kas parašyta, nėra mano fantazija ar bandymas „parduoti iliuziją". Tiesiog noras pagražinti tikrovę. Turėjau katinėlį, panašų į Trio. Panašu tuo, kad jis, kaip ir Trio, neturėjo vienos kojelės. Pradžioje būta visko - liūdesio, gailesčio. Tik baimės, kad bus sunku gyventi su tokiu katinėliu nebuvo. Liūdesys ir gailestis išnyko, lyg jų nei nebūtų buvę. Greičiau, nei galima būtų pagalvoti, lioviausi pastebėti savojo gražuolio neįgalumą. Jo laigymų, bėgiojimo, šėliojimo, išdaigų buvo pilni namai. Neturėdamas vienos kojelės, jis nebuvo neįgalus. Nebuvo blogesnis už kitus. Jis buvo nuostabaus charakterio. Pačių geriausių katino savybių įsikūnijimas. Pats nuostabiausias mano kada nors turėtas ar pažinotas katinas. Ir, jei galėčiau grįžti į praeitį, pakartočiau kiekvieną drauge su juo praleistą dieną, valandą, minutę, akimirką...
Gražuolis Trio gyvena Kaune. Daugiau sužinoti apie jį, susipažinti ir, jei apsispręsite, tapti jo Žmogumi, galite susisiekę telefonu Nr. 860123667, elektroniniu paštu rrimante13@gmail.com
