Šiemetinė vasara gausi mėlynių, obuolių ir... ugninių katinėlių. Gaila, daugelis jų „užderėjo" ne mylinčiuose namuose, o kiemuose, rūsiuose, pakrūmėse, kur juos atsiveda kiemo katės, o kartais ir konteineriuose, kur juos ištrenkia „maloningieji" naminių kačių šeimininkai... Šis straipsnis - apie ugninukus, kurie rado laikiną prieglobstį „SOS gyvūnų" priglaudėlėje Vilniuje.
Kviečiame paskaityti ir pasigrožėti nuotraukomis, o dar labiau - apsilankyti prieglaudoje ir iškeliauti su nauju šeimos draugeliu, dideliu ar mažu, o gal ir dviem.
1-2 nuotraukose - dičkis Petia. Gero katino turi būti daug! Gigantiškas, tikrai gigantiškas katinas. Ilgų ilgiausi ūsai - iki pečių. Uodega kaip šluota. Draugiškas, geras ir - be namų. O jis juos turėjo 10 metų, 10 laimingų metų buvo šeimininkės mylimas ir glostomas, šukuojamas, kas be ko, gerai šeriamas. Deja, šeimininkė žuvo, o jos sūnus katiną prižiūrėti atsisakė.
Daug kas sakys - et, 10 metų, kur jau jis bepripras prie naujų sąlygų...
Sakot, nepripras? Nebuvo nė kojos iš savo namų iškėlęs ir kitų gyvūnų nematęs, bet prieglaudoje nesustresavo ir kuo puikiausiai bendrauja su jaunąja karta, katinėliais, kurie, jei tik kas, bėga slėptis į jo gaurus. Superkatinas Petia rimtai žiūri didžiulėmis savo spangėmis į jus ir tikisi, kad kažkam vis dėlto kris į širdį, kažkam, kas irgi trokšta šilumos ir žino, jog katinai gyvena ilgai, o gera priežiūra gali padėti gyventi ir pilnavertį gyvenimą. Šis katinas kastruotas. Labai tikimės, kad dar suras savo laimę kažkieno patikimame glėbyje.
3-4 nuotraukose - murkliukas Kleckutis. Ūgiu nedidelis, bet pats didžiausias meilikautojas, ištroškęs žmogaus dėmesio, jį net fotografuoti sunku, nes trinsis aplink, lips ant rankų ir murks, murks, ties nosį pasisveikinti; net jei ausytes jam reikės pavalyti, jis nepyks, o murrrks! Su savo dviem sesutėm ir broliu buvo kvadratinio personažo palikti prieglaudoje šalia šuns būdos - „pasiimkit". Liko paskutinis iš vados. Skiepytas, švarutis, naminukas.
5 nuotrauka - Tikis, Fabijoniškių vaikas. Labai gražus, tamsiai oranžinės spalvos, apvaliais žandais. Nelabai smarkus, dar bando suprasti, kur čia atsidūrė ir kas čia dabar bus: glostys čia jį ar skriaus?.. Atsiradimo istorija nelabai smagi, kaip visada. Trys broliukai katinėliai buvo jau „užsirašę" eilėn į prieglaudą, bet teko paskubinti įvykius, nes nelauktai buvo išmesti iš rūsio, kur laikėsi (na, viešbučio nieks nepasiūlė) į gatvę... O kas būtų laukę gatvėje, puikiai suprantame. Prieglaudoje su broliais rainiuku Rikiu ir juodmargiu Taviu sudarė Rikitikitavių frakciją ir dabar smalsiai stebi pirmame aukšte kepėstuojančius mažylius šunelius. Skiepytas, nepageidaujami pilvelio gyventojai išnaikinti.
6-7 nuotraukose - Mukas Švelnutis. „Pavardę" gavo iš mamos, Švelnutės van - ji panaši į turkų van katę, bet, skirtingai nuo veislinių popinamų kačių, kažkodėl atsidūrė gatvėje. Istorijos pradžios nežinome, o pabaiga tokia: įsikūrė geroji Švelnutė su keturioms atžalom viename Vilniaus rajono sandėliuke, kur neturėjo įsikurti. Na nereikėjo jos ten, nei vienos, nei su vaikais. Škac! Ar alergija labiau kalta, ar nemeilė beglobiui, ar nekantra - neprispėliosime. Bet buvo ir tokių, kurie šeimynėle rūpinosi, supažindino su namais, todėl kačiukai draugiški ir mylintys žmones, pratę prie mažų vaikų. Dviem mažyliams pavyko rasti namus, o Mukas su sesute bei mama apsigyveno „SOS gyvūnų" prieglaudoje. Labai bendraujantis, žvalus, smagus katinėlis, švarus ir dailus. Nenori jis už grotų tupėti, na nebenori!
8 nuotraukoje - Rojus. Šių metų balandį rastas lauke su sulaužytu petimi. Jis buvo operuotas, kaulas atstatytas. Atrodė, laukia ilga reabilitacija, ir nieks nežino, kaip bus toliau. Peties plotas ilgai buvo plikokas, paskui pamažu plaukai ataugo... Ir atsitiktinis lankytojas nė nepasakytų, kad šio gražuolio, karamelinės spalvos katino istorija buvo tokia skausminga. Tikrai, katės turi 9 gyvybes, o ypač, kai neabejingi žmonės pagelbėja. Rojus - atsargus, įdėmus, ne trintukas, jį reikia prisipratinti meile ir skanėstais. Kastruotas, skiepytas, jaunas katinas.
9 nuotraukoje matote Gintarėlį, lindintį boksiuke. Jo skaudi istorija dar visiškai šviežia. Apie trijų mėnesių katulis buvo rastas numuštas mašinos. Jis šliaužė prie pirmo praeinančio žmogaus ir tyliai miauksėdamas paprašė pagalbos. Numušęs jį vairuotojas, kaip matome, nesiteikė sustoti, nors gyvūnas buvo dar gyvas... Prieglaudoje vietos beveik nebuvo, bet šitas vargšelis priimtas, tylus ir nelaimingas. Jam buvo suteikta pirmoji pagalba, viliamės, kad smūgis nepažeidė smegenėlių. Laukia vizitas pas daktarus (pirma reikėjo stabilizuoti būklę). Pats dar neėda, yra maitinamas, o netikėtai susilaukė ir rūpestingos namų globos. Kaip galite spėti, Gintarėlis dar nėra dovanojamas, tiesiog norėjosi parodyti, kokia įvairi prieglaudos kasdienybė: ne vien pagijimai, dovanojimai, linksmos akutės...
Man berašant, atėjo žinia, kad į prieglaudą atvyko dar vienas naujokas: ryškiai ugninis rainius Martynukas.
Kur jūs, ugninukų gerbėjai? Katinėliai jūsų laukia!
Dėl visų katinėlių skambinti 8 683 69502, Ilona, rašyti info@sos-gyvunai.lt. Prieglauda įsikūrusi Minsko pl. 33A.
