Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti
2011 12 18

Vilkšunė Aira: „Mirti aš bijau“

Mano vardas Aira. Visada galvojau, kad gimiau po laiminga žvaigžde. Nelabai prisimenu, kaip ten buvo, nes prieš ketverius metus dar buvau visai mažytė. Pamenu tik, kad buvau atsidūrusi kažkokiuose namuose, kur daug šunų, garsiai lojančių. Ir kad ten kvepėjo mirtimi. Tas labiausiai ir gąsdino - mirt tai bijojau. Gulėdavau ir svajodavau, kad vieną dieną mane iš čia pasiims žmogus, kuriam aš galėsiu suteikti visa, ko jis tik paprašys. Kad tik nemirčiau, nes mirt tai bijau.
/ Įkrauk reporterio nuotrauka

Mano vardas Aira. Visada galvojau, kad gimiau po laiminga žvaigžde. Nelabai prisimenu, kaip ten buvo, nes prieš ketverius metus dar buvau visai mažytė. Pamenu tik, kad buvau atsidūrusi kažkokiuose namuose, kur daug šunų, garsiai lojančių. Ir kad ten kvepėjo mirtimi. Tas labiausiai ir gąsdino - mirt tai bijojau. Gulėdavau ir svajodavau, kad vieną dieną mane iš čia pasiims žmogus, kuriam aš galėsiu suteikti visa, ko jis tik paprašys. Kad tik nemirčiau, nes mirt tai bijau.

Kaip jau sakiau, esu gimusi po laiminga žvaigžde. Nes vieną dieną mano svajonė išsipildė. Atvažiavo mano geriausi pasaulyje žmonės. Ir aš išvykau pradėti naujo gyvenimo. Tai buvo prieš ketverius metus. Atvažiavau į savo namus ir iškart buvau pririšta prie būdos. Aišku, lakstyti kieme, eiti kartu pasivaikščioti su savo geraisiais žmonėm, kartais įsiropšti į jų lovą gal ir būtų smagiau, bet aš nesiskundžiu. Man svarbu, kad TIE geri žmonės man neleido numirti.

Visus ketverius metus gyvenau savo būdoj, laukdavau, kol ateis mano žmogus su dubenėliu maisto. Ir visai ne todėl, kad atnešdavo dubenėlį. Man būdavo gera žiūrėti mano žmogui į akis, o labiausiai gera būdavo, kai mane paglostydavo, o aš galėdavu lyžtelti ranką - tokią šiltą, tokią švelnią. Aš kiekvieną dieną mylėjau savo žmones- labai labai. Buvau jiems gera ir draugiška. Norėjau draugauti ir su kitais žmonėm, kurie kartais užsukdavo į mūsų kiemą. Bet mano šeimininkai pasakė, kad esu šuo ir turiu aploti visus į kiemą ateinančius. Taip ir dariau, nes taip man liepė šeimininkai. O aš juk sakiau- padarysiu viską, ko jie norės.

Šiandien aš liūdna. Nes nugirdau, kad po Kalėdų mano šeimininkai išvyksta. Man baisu, nes mano gerieji žmonės pasakė, jeigu niekas manęs nepaims, mane atiduos mirti... Viešpatie, kaip aš to bijau. Bet jeigu jie taip nusprendė.... ką gi.... .

Aš labai dėkinga savo žmonėm už tuos ketverius laimingus metus. Bet mirt aš bijau. Dabar pagulėsiu kamputyje kaip ir tąkart- kai buvau maža- ir pasvajosiu. Gal atsiras išeitis ir aš galėsiu nemirt? Juk Kalėdos tuoj, o žmonės sako, kad per Kalėdas vyksta stebuklai.

Žmogau, jei gali būti mano stebuklas- neleisk man išeiti. Aš padarysiu viską, ko tu norėsi...

Dėl vilkšunės Airos priglaudimo galima paskambinti: Diana 8-677-24366

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Reklama
Benediktas Vanagas: stipriai išprakaitavus geriant vien vandenį kenčia kūno produktyvumas – trūksta energijos, sunku susikoncentruoti, darai klaidas
Reklama
Nauja automatika ir robotai leis „VLI Timber“ auginti gamybą daugiau kaip 40 proc.
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Užsisakykite 15min naujienlaiškius