Jos dabartinis vardas – Leta. Apie 3 metukai, o gal ir daugiau, tiksliai nežinome. Skiepyta, sterilizuota.
Buvusio vardo nenori net prisiminti, kaip ir buvusio savo gyvenimo. Prieš tris mėnesius ši kalytė buvo išmesta vėlai vakare Vilniuje, Pašilaičių laukuose. Visą naktį Leta blaškėsi nepažįstamuose laukuose, kol galiausiai prisiglaudė sugriuvusioje negyvenamoje lūšnoje. Kitą dieną, Letą pastebėjo moteris, kurie pro šalį kasdien vedžioja savo šuniuką. Nors kalytė buvo be galo apleista, visa purvina, pilna erkių, moteris tikėjosi, kad gali ji čia laukia savo šeimininko ir jis sugrįš jos paimti. Deja nei tą, nei kitą dieną niekas jos nepaėmė, o ji tik tupėjo išbadėjusi ir graudžiai žiūrėjo į pro šalį praeinančius abejingus svetimus žmones. Iš jos skausmo pasityčiojo ir netoliese žaidžiantys vaikai, kurie uždarė ją viename iš tos lūšnos pastatų, be vandens, be maisto, kad niekas jos nematytų, tiesiog numirti...
Laimei, ją pastebėjusi moteris neliko abejinga, apieškojo lūšnyną, išleido ją iš uždarytos pašiūrės ir supratusi, kad jos jau tikrai niekas nepamis, o tik nuskriaus, kreipėsi į Vilniaus gyvūnų globos organizacijas pagalbos.
„Gyvybės vagonėlių“ savanoriai nuvažiavo ir paėmė kalytę iš ten. Leta buvo labai išsigandusi, visa drebėjo, bijojo žmonių, turbūt buvo skriausta, mušta. Kalytė godžiai valgė, ištraukėme iš jos apie pusšimtį erkių. Po kelių dienų ji pasijuto blogai, nieko neėdė, iš akių pastoviai byrėjo ašaros. Nuvežėme ją į veterinarijos kliniką ir paėmus kraują nustatyta, kad kalytei nuo išsekimo yra mažakraujystė ir dar nuo erkių užsikrėtė mirtinai pavojinga liga – babezioze. Kraujas buvo vandeniu pavirtęs, veterinarai nedavė daug vilčių, kad išgyvens. Bet Letai pavyko!
Dabar ji visiškai sveika, atsigavusi, dūksta, nori lakstyti ir žaisti. Be galo miela. Atėjus į “gyvybės vagonėlius” nori pirma atkreipti į save dėmesį. Ji iš naujo tiki žmogumi.
Letai ieškome namų, kur ji galėtų laisvai lakstyti lauke, nes ten geriausiai jaučiasi. Ir svarbiausia, kad būtų mylima.
Žmonės pamatę vilkšunį, ar grynaveislį vokiečių aviganį dažniausiai iš jo tikis, kad jis bus sargus, puls visus ateinančius į kiemą ir panašiai. Leta nėra tinkama rimtai sargauti, bet balsą tikrai turi, Loja ir net vaiko aplink skraidančius balandžius, kurie kėsinasi į jos maisto indelį. Sutaria su kitais šunimis, provokuoja juos žaisti.
Kas ją pamato, visi įsimena, nei vieno nepalieka abejingo. Jei kas ieškote šiuo metu be galo mielo šeimos nario, kreipkitės: 8 605 19910, renata@beglobis.lt
P.S. suradome ją išmetusius žmones, kurie jau turi įsigiję naują mažą šuniuką. Šių žmonių gyvenimo būdas nėra pagirtinas... Letos būdą jau nugriovė, tarsi jos niekada ir nebūtų buvę. Anksčiau kalyte rūpinosi tuose pačiuose namuose gyvenusi mama, bet jai mirus, kalytė tapo nereikalinga, buvo neprižiūrima, skriaudžiama ir galiausiai išmesta. Jiems už tai teks atsakyti įstatymų numatyta tvarka. Policija vykdo tyrimą.
Įdėta viena nuotrauka iš lūšnyų. Visos kitos – iš jos dabartinio naujo gyvenimo.
Vilnius
