Dvi draugės, pirmo kurso medicinos studentės, vieną vėlų žiemos vakarą, išsekusios nuo ruošimosi artėjančiam egzaminui, pradeda garsiai svajoti. Marija klausia Kristinos: „Kokią šalį dabar norėtum aplankyti?“ Kristina nė nedvejojusi atsako: „Italiją! Mane labai traukia ši šalis. Ypač norėčiau aplankyti Romą...“ Marija: „Tai kodėl gi mums nepasinaudojus vasaros atostogomis ir nenukeliavus į Italiją? Kai tik baigsis mokslo metai, pirmyn atostogauti!“ Kristinos akys nušvinta ir pritaria Marijos pasiūlymui. Abi draugės pradeda entuziastingai įsivaizduoti, kaip jos aplanko visas žymiausias Italijos vietas, ragauja skaniausius itališkus patiekalus, kaip fotografijose įamžina savo kelionės akimirkas ir linksmai leidžia laiką. Tačiau jų veidai surimtėja, kai abi suvokia, jog norint realizuoti šią svajonę, reikia pasistengti ir kiek įmanoma daugiau susitaupyti pinigų, kad nereikėtų „kaulyti“ iš tėvelių ir Italija būtų lengviau pasiekiama. Praėjus kelioms savaitėms po jų pokalbio, draugės benaršydamos internete visiškai netikėtai atranda konkurso „Sava Roma“ nuorodą. Perskaičiusios visus reikalavimus, jos be abejonės nusprendžia pabandyti sudalyvauti. O ką žinai, gal čia kaip tik tas šansas... Todėl šios draugės ir rašo Jums, konkurso organizatoriams :)
Mes esame aplankiusios nemažai šalių, matėme daug įspūdingų vietų, tačiau Italija mums - dar nepažintas, neužuostas ir nepaliestas pasaulio kampelis. Mus labai domina Italijos architektūriniai paminklai (ypač norime aplankyti Romos Koliziejų, Panteoną, Pizos bokštą, Venecijos aikštę, Trevi fontaną), tikimės pamatyti Vatikaną, mažiausią pasaulyje valstybę, kurioje taip pat gausu architektūros šedevrų (Šv. Petro bazilika, Siksto koplyčia, Šv. Petro aikštė). Norime iš arčiau susipažinti su Romos istorija, Italijos kultūra, papročiais.
O kad kelionė „turėtų“ ir savo skonį, mes norime išragauti kuo daugiau itališkų patiekalų. Abi mėgstame picą, todėl tikrai neatsisakytume paragauti tikros itališkos picos. O kur dar spagečiai, lazanija, ravioliai, karpačiai, tiramisu, itališkas kapučinas, ledai... Net pagalvojus apie tokius skanėstus, norisi greičiau ten atsidurti. Taip lengvai įsivaizduojame save, su suknelėmis sėdinčias karštą vasaros dieną kokioje Italijos lauko kavinukėje, tarp daugybės besišnekučiuojančių ir besijuokiančių laimingų žmonių ir valgančias itališkus ledus, kurių, kad ir labai norėtum, niekur kitur negautum, apart Italijoje... Ech, kol kas tai tik mūsų svajonės, gražios, mergaitiškos, bet svajonės, jeigu dėl jų pasistengiama, dažniausiai išsipildo. :)
