2013-11-19 17:58

Konkursas „Silpname kūne – stipri dvasia“. Aivaro istorija: sergu depresija – liga visam gyvenimui

Buvau guvus, jaunas ir sportiškas jaunuolis. Tiesa, visuomet buvau meniškesnės ir jautresnės sielos. Džiaugiausi savo jauno žmogaus nuostabiu gyvenimu. Vis dėlto tada to neį...
Š.Mažeika/BFL
Š.Mažeika/BFL / BFL nuotr.
Temos: 1 Depresija

Buvau guvus, jaunas ir sportiškas jaunuolis. Tiesa, visuomet buvau meniškesnės ir jautresnės sielos. Džiaugiausi savo jauno žmogaus nuostabiu gyvenimu. Vis dėlto tada to neįvertinau, nes tiesiog gyvenau man duotą gyvenimą ir supratau tai kaip savaime suprantamą dalyką. Niekados nebandydavau kelti egzistencinių klausimų, nes jaučiausi gerai, sveikata buvo puiki, pasitikėjau savimi ir žengiau tvirtais žingsniais užsibrėžtų tikslų link. Svarbu paminėti, jog esu kūrybinga asmenybė ir nuolat mano kūrybingumas materializuodavosi pinigine išraiška. Turėjau ir dar tebeturiu gyslelę kurti.

Būdamas devyniolikos metų sukūriau rimtesnį versliuką, kuris nešė nemažą pelną. Jaučiausi lyg žmogus, kuris ne tik sugeba pasirūpinti savimi, bet ir padėti šeimai. Labai didžiavausi savimi, kad krizės metu, kuri tuo metu buvo Lietuvoje, sugebu mažiau verkšlenti, o daugiau dirbti. Tuo pačiu metu aktyviai sportavau bei studijavau universitete.

Kaip ir versle, taip ir gyvenime būna pakilimų ir nuosmukių. Verslą apėmė stagnacija, dingo klientai, kaupėsi skolos

Kaip ir versle, taip ir gyvenime būna pakilimų ir nuosmukių. Verslą apėmė stagnacija, dingo klientai, kaupėsi skolos. Visa galva buvau pasinėręs į verslo reikalus, nesinorėjo visko paleisti, nes viskas sunkiu darbu buvo sukurta. Pastebėjau, jog po darbų pradėdavau išgerti, kad nusiraminčiau. Mokslus taip pat apleidau. Paramos ir patarimų kaip elgtis vienu ar kitu klausimu niekada neturėjau. Visada visus sprendimus priimdavau vienas. Tėvai į mano reikalus nesikišo ir jiems atrodė lyg ir viskas normalu. Buvau be patirties žiaurioje gyvenimiškoje mėsmalėje, kurioje gaileščio nėra, tik išlikimas.

Užburtas ratas tęsėsi apie metus kol galų gale visiškai palūžau. Nesupratau, kas su manim darosi. Nuolat verkdavau, ištisas dienas skaudėdavo galvą, jaučiau apatiją viskam, pradėjau nebeužmigti naktimis bei pabusdavau nuo nuolatinių košmarų. Jaučiau įvairius blogus fizinius pojūčius, pradėjau mąstyti apie savižudybę, nes nemačiau prasmės gyventi. Nemačiau prasmės gyventi ne todėl, kad sugriuvo mano verslas ar todėl, kad pradėjo nesisekti mokslai, o todėl, kad nebeturėjau sveikatos. Tik dabar suprantu, kad tuo metu buvau palaužtas nuolatinio streso, minčių, kaip uždirbti pinigus, kaip išsilaikyti.

Tik praėjus keletui metų supratau, kas su manim darosi, nes niekaip sau negalėjau pripažinti, kad aš labai sergu

Tik praėjus keletui metų supratau, kas su manim darosi, nes niekaip sau negalėjau pripažinti, kad aš labai sergu. Niekaip negalėjau suvokti, kad stresas, baimė, įtampa, nuolatinis tempas ir ramybės nebūvimas jaunam organizmui gali taip sugadinti sveikatą. Juk visuomenėje priimta: kol esi jaunas, turi dirbt nuo ryto iki vakaro ir taip iki senatvės, kol užsitarnausi pensiją. Apie psichinę sveikatą mes tiek mažai žinome, kad net darosi baugu. O juk būtent žmogaus psichika kontroliuoja visą gyvenimą.

Šiuo metu po penkerių metų jaučiuosi geriau, tačiau pasėkmės išliks visam gyvenimui. Nuolat vartoju medikų paskirtus vaistus, kurie man padeda susigražinti pasitikėjimą savo jėgomis, kovoti su stresinėmis situacijomis bei su nenumatytais gyvenimo iššūkiais. Atradau gyvenimo džiaugsmą gaminant, skaitant, būnant gamtoje, bendraujant su mylimais žmonėmis, sportuojant.

Laisvalaikiu taip pat savanoriauju ir padedu neįgaliems vaikams, dirbu su jaunimu bei nuolat keliauju. Taip pat padedu žmonėms, kuriems reikia patarimų susidūrus su šia klastinga liga. Žvelgiant į mane žmonės net nesusimąsto, kad šitas jaunas ir žavus jaunuolis gyvenime turėjo tiek daug išbandymų ir buvo ties išnykimo riba. Tiesa, kartais išgirstu pastebėjimų apie liūdnas akis, bet tai įrašas knygoje, kad išlikau gyvas, kad esu stiprus, kad silpname kūne slepiasi stipri dvasia, kuri niekad nepasiduos.

 Esu tūkstantį kartų laimingesnis dabartiniu savo gyvenimu, tačiau moku didžiulę kainą

Įgyvendinau dar vieną svajonę ir tęsiu mokslus magistrantūros studijose. Nors tai klastinga psichikos liga, tačiau per tuos metus atradau daugybę gebėjimų, pakeičiau pseudo draugus, kuriuos patikrino išbandymai. Esu tūkstantį kartų laimingesnis dabartiniu savo gyvenimu, tačiau moku didžiulę kainą. Visiems jauniems žmonėms, kurie ieško savęs, norėčiau patarti labai saugoti save ir į gyvenimą žvelgti kaip į nuostabią kelionę, kurioje galite rinktis tūkstančius kelių.

Jeigu šiuo metu jūsų, didžiausias tikslas  sportas, mokslas ar meilė savo mylimajam, tai po kelerių metų bus šeima ir vaikai. Nesakau, kad nereikia stengtis iš visų jėgų tam, kas jums patinka ir teikia malonumą, tik niekuomet dėl to nesiaukokite. Sveikata yra brangiausias žmogaus turtas. Tausokite ir mylėkite save labiau už viską gyvenime. 

Aivaras, 25 m.

Pasidalink savo istorija, kad įkvėptum kitus! Dalyvauk konkurse „Silpname kūne – stipri dvasia“ (sąlygos čia). Galbūt tu, tavo kaimynas, draugas, artimasis turi silpną kūną, tačiau savo vidine jėga ir stiprybe galėtų būti pavyzdys aplinkiniams?

Savo istorijas iki gruodžio 12 d. įkelkite čia arba siųskite el.paštu ikrauk@15min.lt. Jūsų pasakojimai bus skelbiami Ikrauk.lt ir 15min.lt

Įdomiausių 3 istorijų autorius apdovanosime prizais – 3 mėnesių neribotomis sporto ir sveikatingumo klubų tinklo „Impuls“ narystėmis bet kuriame mieste, kur yra „Impuls“!                                                                                                        

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą