Roma – tai dar viena išskirtinė vieta žemėje, kur susipina tiek daug senovės architektūros ir istorijos, tiek daug žmonių išgyvenimų, skirtingų laikotarpių valdžios bei kartų palikimo, mados industrijos ir daugybė daugybė maisto gaminimo subtilybių.
Myliu architektūrą. Ten, toli nuo Lietuvos pilko ir statiško sovietinio paveldo, knibždėte knibžda baroko, renesanso, klasicizmo.. su įmatriais kupolais bei arkomis, Mikelandželo „Pietomis“ bei „Trevio“ fontanais. Tiesiog neįtikėtina! Kvapą gniaužiančiais Venecijos tiltais ir begaliniais kiekiais gondolų.. Ir jūs man suraskite nors vieną menininką, kuris nesižavėtų šiais dalykais. Pasikartosiu: neįtikėtina!
Visada įdomiausi ir įsimintiniausi dalykai būna tie, kurie labiausiai skiriasi nuo mūsų gimtųjų vaizdų. Pagyvenus Stanbule pusę metų supratau, kad kiekvienas kraštas, kiekviena pasaulio kultūra turi kažko savito, kažko tokio, ko tik žiūrėdamas nuotraukas ar video niekaip nesuprasi ir neperteiksi kitam. Būtina pamatyti pačiam, pajusti tą vietinio turgaus šurmulį ankstyvą rytą, sutikti žvalų, gyvenimo negandų daug mačiusį vietinio piliečio žvilgsnį, užuosti kvapą mums neįprastų patiekalų, pamatyti daugybę turistų, lygiai tokių pačių kaip ir tu, stovinčiu su žemėlapiu viduryje didžiausios miesto sankryžos ir nesuprančių, kuris kelias veda didžiosios mečetės link.
Apetitas kyla bevalgant. Kuo daugiau keliauju, tuo labiau išalkstu ir trokštu dar. Dar! Kaip sakoma – menininkams Italija, kaip ir musulmonams – Meka. Ši kelionė lyg naujas gurkšnis vidiniam tobulėjimui, kūrybiniam atsigavimui bei norui siekti daugiau, realiai pamatyti, kiek žmonės padarė viduramžių bei antikos laikais ir kiek mes dar galime sukurti ir bent dalele pasilyginti su antikos kūrejais.
Su šypsena,
Rima
