Nors tai ir turėtų būti keista taksistams, tačiau „kai kada“ mūsų šalies pavieniai piliečiai ar net visos šeimos švenčia savo draugų gimtadienius ir po šventės nutaria vykti namo ne pėstute ar viešuoju transportu, o taksi. Labai keistas pastebėjimas...
Savo istorija dalinkitės ikrauk@15min.lt arba patys publikuokite skaitytojų skiltyje www.ikrauk.lt.
Taip įvyko ir man su šeima, kai iš draugo gimimo dienos renginio nutariau iš Fabijoniškių mikrorajono Kaimelio gatvės vykti namo į Antakalnį. Net nenustebau, kad nuo 23 valandos buvo sunku susirasti taksi bendrovę, kuri galėtų suteikti tokią paslaugą – kitą vertus, apie tai visi Vilniuje žino ir atsakymas į šį „iššūkį“ paprastas – kantrybės ir laisvas taksi vis tiek atvyks jūsų pasiimti.
Gal nevertėjo... Nes kelionė baigėsi visiškai ne taip, kaip ji turėjo baigtis. Ne namie, o policijoje...
Tad kantrybė buvo vainikuota po gero pusvalandžio – 23.29 val. atsiliepė „Standart“ taksi „centriukas“, kuris paaiškino, jog mašina iki prašomos vietos vyks 20 minučių. Tačiau per sutartą laiką automobilio nebuvo ir pats paskambinęs „centriukas“, atsiprašęs (jokių pretenzijų šiems bendrovės darbuotojams), paprašė dar teks laukti 10–15 minučių. Nors buvome su visa šeima ir lydinčiais mus draugais lauke ir žvilgčiojome į pravažiuojančius taksi, pasakėme, kad sutinkame dar palaukti. Gal nevertėjo... Nes kelionė baigėsi visiškai ne taip, kaip ji turėjo baigtis. Ne namie, o policijoje...
„Volvo“ automobiliu atvykęs vairuotojas nesukėlė jokių neigiamų ar teigiamų emocijų – na, žmogus dirba savo darbą ir viskas. Na, šiek tiek nesiskutęs, na piktokas... Mums juk ne draugauti su juo reikia – pasakėme namų adresą ir pradėjome važiuoti. Automobilio gale įsitaisiusi žmona padėjo penkiamečiui sūnui geriau įsitaisyti ir šis pradėjo snausti. Man iki miegų buvo toli...
Jau iškart pastebėjau, kad vairuotojui mes esame „nusispjauti“ – per naktinį Vilnių jis „spaudė“ 80–100 kilometrų per valandą greičiu, net negalvodamas apie saugumą. Kai prie buvusios Kuro aparatūros gamyklos sankryžos taksistas važiuodamas daugiau kaip 80 km greičiu laviruodamas aplenkė tris automobilius, sunerimau ir labai ramiai pasakiau: „Vairuotojau, jei galima, nuleiskite „gazus“, važiuojame kaip priklauso. Juk vežate mažametį vaiką.“
Vairuotojau, jei galima, nuleiskite „gazus“, važiuojame kaip priklauso. Juk vežate mažametį vaiką.
Ir štai nuo šios vietos išlindo visas „Standart“ taksi vairuotojo „grožis“. Aš nesu prieš bet kokią tautybę, tačiau rusiškas taksisto (vairuotojo pažymėjimas išrašytas rusakalbiui) chamizmas perspjovė net ir pačių Rusijos taksistų povyzą (ne kartą teko būti Rusijoje ir žinau, kaip jie elgiasi).
„Sėdėk ir tylėk, supratai, aiškinsi b... man, ką turiu daryti. Tai mano mašina ir čia b... tylėk“, – kaip iš giedro dangaus pasipylė „mužikiška“ chamiškojo taksisto giesmė.
„Bet palaukite, yra taisyklės, yra mano sūnus. Mes klientai. Gal galima važiuoti 50 kilometrų greičiu“, – dar kartą pareikalavau.
„Taip, vsio, na...ui, stoju ir niekur nevažiuoju. Lipi b... iš mašinos. Visi lipate“, – Kareivių gatvėje prie „Statoil“ degalinės sustabdęs mašina pareiškė chamas-taksistas (reikia viską įvardinti savais vardais).
Sūnus atsibudo, pradėjo verkti, žmona apstulbusi nieko negalėjo suprasti, o vairuotojas jau atlapojęs duris šaukė, kad mes „varytume lauk iš jo mašinos“.
Dar buvo bandymas paskambinti į „Standart“ taksi, aiškinimas chamui, kad esame klientai ir privalote nuvežti iki prašomos vietos, kad negalite išlaipinti mūsų su mažamečiu vaiku. „Iš mašinos... bl“, – šūkalojo ne taksistas, o jau su „savo“ pasauliu besikalbantis taksi žmogėnas.
Žmona pareiškė, kad reikia kuo toliau dingti nuo tokių idiotų. Esmė paprasta – traumuojame vaiką, kuriam jau kitą rytą turėjo sukakti šešeri metai, ir turime dingti nuo aršaus taksisto iš „šios nesąmonės“, tačiau – kur tau...
Varyk iš mašinos, bet bl.. tu niekur neisi – aš kviesiu policiją.
Matyt, taksi žmogėnui parūpo „pravažiuoti“ 17 litų, todėl jis „surezgė naują planą“. „Varyk iš mašinos, bet bl.. tu niekur neisi – aš kviesiu policiją. Pamatysi, tu girtas, tau bus – suprasi kas tau dabar bus“, – jau su pagieža traukdamas mobilųjį telefoną staugė taksistas-žmogėnas.
Šioks toks nukrypimas – įdomu, kad prie pat šio įvykio vietos buvo G4S saugos bendrovės ekipažas. Spėkite, ar nors pirštą pajudino? Bandė apginti šeimą su mažamečiu nuo įsiaudrinusio taksisto? Ką nors padarė? Jūs atspėjote – apskritai nieko... Net ir priėjus ir pranešus, jog taksistas iš manęs atėmė mobilųjį telefoną, kuriuo buvo filmuojamas jo šou, atsakymas buvo iš „Standart“ serijos: „Tai jau iškvietė kažkas. Tas taksistas. Ką čia aš dabar...“
O mobilusis telefonas, kuriuo buvo bandoma filmuoti šio taksisto išsišokimas, buvo atimtas tik todėl, kad viena ranka reikėjo filmuoti, ginti žmoną ir slėpti verkiantį vaiką nuo žmogėno.
Bet koks bandymas susigrąžinti mobilųjį telefoną suįžūlėjusio chamo buvo „palydimas“ keiksmais ir aiškinimais, kad jį atiduos policijai. Tačiau apie žodžius „jūs“ šioje istorijoje apskritai nebuvo kalbos:„ei, bl... einame vyriškai rytoj „Impulse“ išsiaiškinsime, tegul tavo boba patyli, na... pamatysi, kas tau bus.“
Taksistas labai stengėsi, kad atvykus policijai jis būtų nukentėjęs – gautų į veidą, būtų sumuštas, sudraskyti rūbai, tačiau net ir šiek tiek išgėrus alkoholio, iki taksisto-žmogėno lygio nusiristi būtų žema... Tad – bandymas apsisaugoti nuo puolančio žmogėno buvo, tačiau į šūkius – „na, ką duok man į snukį, jei kietas“: reakcijos jokios. Tačiau noras skelti už įžeidimus – be abejo, buvo. Tačiau suteikti tokį „malonumą“ chamui nesinorėjo...
Po 15 min. atvykus policijos ekipažui, taksistas bandė rodyti, deja, „nesamus“ sužalojimus, deja, nesuplėšytus rūbus, aiškino, apie išprotėjusius klientus.
Po 15 min. atvykus policijos ekipažui, taksistas bandė rodyti, deja, „nesamus“ sužalojimus, deja, nesuplėšytus rūbus, aiškino apie išprotėjusius klientus. Tačiau patys policininkai ramiu balsu išrėžė jam: „Matome ramią šeimą su mažu vaiku ir neadekvačiai besielgiantį taksistą.“ Bet tai beletristika...
Dėl mobiliojo... Jei pateksite į tokią situaciją su „Standart“ taksi vairuotoju, žinokite, kad atvykus policijai, tokie žmogėnai bando atsikratyti telefonais, kad nebūtų jokių pretenzijų jiems. Tipo, jie visiškai ne prie ko...
„Aš neėmiau jokio mobiliojo telefono. Va. Žiūrėkite, už kapoto pats užkišo ir užmiršo, kur padėjo“, – į policijos pareigūnų reikalavimą sugrąžinti svetimą telefoną nemirksėdamas išrėžė žmogėnas.
Taigi, pasibaigus pirmajai trilerio daliai „Gal galima važiuoti 50 kilometrų greičiu – vežate mažametį vaiką“, visi įvykio „aktoriai“, ir mažasis sūnus, buvo nuvežti į policijos nuovadą rašyti pasiaiškinimų.
Jei kam reikia – pasakysiu, net ir neslėpiau, kad buvau gimtadienyje, ir „pripūčiau“ 0,8 promilės. Bet tai ne pretekstas „Standart“ taksi chamui elgtis kaip jam norisi ir žeminti kitus žmones bei naktį išlaipinti mažametį vaiką, nes buvo paprašytas važiuoti pagal Kelių eismo taisykles.
Moralas: ne visada išgėręs žmogus yra pavojingas visuomenei. Kur kas pavojingesni tie, kurie iš pažiūros blaivūs bando pasinaudoti galimybėmis bent jau apspjaudyti tuos žmonės. Turėt naudos – tai labai puiku... Gėda „Standart“ taksi. Ir žinoma... Kiek procentų duosite, kad aš ir mano draugai dar kada nors kvies „Standart“ taksi telefonu 1422? Teisingai – jau ištrinta iš atminties...
Skaitytojas Modestas (pavardė 15min.lt žinoma)
