Perskaitęs strapsnį „Kaip tėvai turėtų pasirūpinti vaikų saugumu prieš mokslo metus?“, čiumpu už rankos savo mažylį ir bandau priminti kelią į taip jau išsiilgtą mokyklą.
Tiesa, veiksmas Vilniuje, Šeškinės gatvėje. Žinoma svarbiausia saugiai pasiekti tiek mokyklą, tiek namus. Bandau nuodugniai papasakoti, kur ir kaip galima pereiti gatvę, kaip elgtis šalia jos.Tad, priėjės pirmą pėsčiųjų perėją, nemaloniai nustembu – nesilaikant leistino atstumo nuo pėsčiųjų perėjos stovi mašina. Žinoma, vaikui aiškinu, kad jos čia neturėtų būti. Ir kad vaikas TURĖTŲ matyti gatvę be kliūčių į abi puses.
Taip beaiškinant ir viską aprodant vaikas parodo ženklą „sustoti draudžiama“. Po jo išsirikiavusi visa eilė automobilų. Kadangi šalia Šeškinės poliklinika, turbūt dauguma atvažiavo pasitikrinti regėjimą ir išsirašyti akinukus – paaiškinu.
Eidami tolyn prieiname kitą pėsčiųjų perėją. Vaiko nuostabai, viduryje gatvės įrengta pėsčiųjų aikštelė – paaiškinu, kad taip daroma dėl saugumo. Žinoma tam reikia, kad ir automobiliai nestovėtų šalia, nes važiuojamoji dalis susiaurėja dėl įrengtos pėsčiųjų aikštelės. Štai dėl ko buvo pastatyti nauji „draudžiama stovėti“ ženklai.
Taip būna kiekvieną mielą darbo dieną, nuo ryto iki vakaro. Tik angelų sargų nematyti.
Deja, ir čia, pacientų užsirašiusių pas regos specialistą, palikti automobiliai... Tada pagalvoju: kaip mes, tėvai, turime pasirūpinti vaikų saugumu kelyje į mokyklą? Juk nestovėsiu ir nevaikysiu vairuotojų su regos problemomis... Juk tam yra angelai sargai žalia uniforma. Ir jie tikrai netoli – toje pačioje Šeškinės gatvėje, įsikūręs policijos komisariatas, tad pro šias pėsčiųjų perėjas policijos ekipažai pravažiuoja bent po kelis kartus, bet turbūt saugumas kelyje nėra labai aktualu...
Tiesa, reiktų būti obektyviam, juk nepristatysi ant kiekvienos sankryžos po policininką. Juk tuo labiau, kad gal visi automobiliai galėjo atvažiuoti prieš kelias minutes. Deja, deja, taip būna kiekvieną mielą darbo dieną, nuo ryto iki vakaro. Tik angelų sargų nematyti.
