2013-08-26 11:03

Laimo ligos nepažinusi Šiaulių ligoninės medikė išplūdo pacientą

Vilmantas Ivanauskas
Norėjau pasidalinti savo patirtimi apsilankymo metu Šiaulių respublikinėje ligoninėje. Esu apšalęs nuo darbuotojų atsainumo, žinių trūkumo ir tiesioginio pasityčiojimo iš...

Norėjau pasidalinti savo patirtimi apsilankymo metu Šiaulių respublikinėje ligoninėje. Esu apšalęs nuo darbuotojų atsainumo, žinių trūkumo ir tiesioginio pasityčiojimo iš paciento.

Vieną vakarą pajutau, jog pradėjo tinti dešinė koja. Su tėvais nuvažiavome į miesto priimamąjį. Atvykimo laikas buvo 22:50 val., laukėme priėjimo pas budinčią gydytoją, kuri turėjo suteikti pirmąją pagalbą. Laukimas truko neilgai – nei daug, nei mažai. Pradėjo kilti mintys, kad neverta laukti ilgiau. Kiek galima. Užimtumas nebuvo itin didelis. Keli pacientai jau laukė rezultatų tyrimų. Į kabinetą buvau pakviestas lygiai 01:00 val.

Kabinete iš karto paklaustė, kuo skundžiuosi. Pasakiau, kad pradėjo raudonuoti oda, vaikštant ima skaudėti. Net nepažiūrėjusi į koją daktarės asistentė pradėjo rašyti mano pasakojimą. Klausė, ar kas įkando, ar skauda, ar niežti, gal įsibrėžiau, kada viskas prasidėjo. Atsakęs, kad tikrai nepastebėjau, jog kas būtų ant kojos, seselė paprašė parodyti paraudimą. Žvilgtelėjo, po to apsimovusi sterilias pirštines apčiupinėjo paraudimą. Paklausė, ar reikalingi vaistai nuo skausmo, pasakiau, jog kentėti galiu ir skausmas ne toks stiprus. O ji tiesiog atšovė: „Tai neskauda“. Vėliau pasitariusi su savo kolege, kuri sėdėjo priešais, nusprendė suleisti nuskausminamųjų.

Viskas aprimo, nieko nebeklausinėjo, įsivyravo kelių minučių trukmės tyla. Po to paprašė palaukti už durų. Išėjau iš kabineto su pilna galva klausimų, nuo ko tai man prasidėjo, kas sukėlė man tokią alergiją. Su tėvais laukėme atsakymo.

Kelių minučių bėgyje seselė vėl paprašė užeiti į kabinetą ir dar kartą parodyti koją, nes jau buvo atėjusi gydytoja Vaida Orentaitė. Seselė paprašė atsisėsti. Daktarė užsidėjo pirštines ir pritūpusi apžiūrinėjo žaizdą. Vėl klausinėjo tų pačių klausimų. Viską pakartojau. O tada ir prasidėjo.

Daktarė su  ironišku šypsniu veide paklausė, ar nepatingėjau vakare atvykti į ligoninę dėl to paraudimo. Pasakiau, kad atsarga gėdos nedaro ir jei per naktį nebūtų padidėjęs paraudimas, tikrai nebūčiau pasirodęs klinikoje. Su intensyviu pirštinės nuėmimu nuo rankos ir veide surauktu pykčiu ji man išrėžė, jog už tokius ne va nerimtus juokelius mes galim pareikalauti susimokėti už paslaugas. Atšoviau ir aš, kad man jokių problemų nėra susimokėti, jei tai būtina. Prisijungusi trečia seselė įsijungė į diskusiją ir pradėjo komentuoti, jog reikia prašyti ligoninės direktoriaus didelėmis raidėmis atspausdinti įspėjimą, kuris informuotų pacientus apie nebūtinų apžiūrėjimų apmokęstinimą.

Seselė juokdamasi paklausė dakterės, kokią diagnozę čia parašius – neva pati net neįsivaizduojanti, o gerbiamoji gyd. Vada Orentaitė pridūrė, jog puikiai ją suprantanti, nes pati nežino, kas čia. Atsikvėpusi pasakė: „Čia neliga. Parašyk: odos spalvos pakitimas.“ Ir visos trys kaip avelės nusikrenkštė.

Buvo tikrai nemalonu klausytis, kaip šaiposi. Atėjau tik sužinoti ir paprašyti pagalbos. Esu Lietuvos pilietis ir turiu teisę į pirmąją pagalbą. O štai ir imk antausį i veidą.

Besiputodamos visos trys pamiršo, kad esu kabinete, burbėjo dėl laiko užėmimo, dėl nieko. Paprašė išeiti už durų dar kartą. Dar teko palaukti 10 minučių kol išrašė siuntimą pas rajono daktarę. Mes sušeima buvome pasipiktinę darbuotojų šaltumu ir arogancija.

Šiandien ryte apsilankiau pas savo šeimos daktarę, kuri sutinka mane ne pirmus metus su šypsena ir begale klausimų, kaip aš gyvuoju, laikausi, ka veikiu gyvenime. Argi ne taip daktarai turėtų elgtis su savo pacientais? Pamačiusi mano paraudimą daktarė iš karto pasakė, kad tai Laimo liga, ir išrašė siuntimą pas infektologą, kuris nustatys tikslesnę diagnozę. Nuvykęs pas ją ji tik patvirtino, kad tai tas pats Laimo ligos židinys. Nuramino, supažindino su knyga, kur aprašomos erkės ir jų padariniai. Viską parodė, šypsojosi, gražiai bendravo. Išrašė kompensuojamų vaistų ir pakvietė apsilankyti dar kartelį po vaistų vartojimo.

Tai tie žodžiai, kuriuos teko išgirsti iš gerb. gydytojos Vaidos Orentaitės, įrodo, jog tarp mūsų yra dirbančių nekompetentingų ir atlaidžių darbuotojų, nuo kurių priklauso ir mūsų sveikata.

98% ligonių visiškai pasveiksta, jei tik laiku kreipiasi į gydytoją. Tai ar aš suklydau, jog tiesiog norėjau pasirodyti daktarui ir būti apžiūrimas? Turėtų būti gėda.

 

IKRAUK.LT KREIPĖSI Į MINĖTOS LIGONINĖS ATSTOVUS SU PRAŠYMU PAAIŠKINTI SKAITYTOJO APRAŠYTĄ SITUACIJĄ. INFORMACIJA BUS PAPILDYTA GAVUS LIGONINĖS ATSAKYMĄ.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą