Gyvenime dalyvavau ne vienuose rinkimuose, iš pradžių – kaip lydintis balsuojančių tėvų asmuo, paskui – kaip rinkėja. Nedalyvavau irgi ne vienuose, bet nepastebėdavau, kad dėl to kas nors pasikeistų, tad didelės sąžinės graužaties nejaučiau. Šiemet nusprendžiau: gana, reikia elgtis pilietiškai ir neleisti valstybei pavirsti į balaganą.
Kadangi spalio 14 d. nebūsiu Lietuvoje, noriu balsuoti iš anksto. Tam turiu atsispausdinti rinkėjo pažymėjimą. Nusprendžiu šitą reikalą sutvarkyti nelaukdama paskutinės minutės. Atsidarau Vyriausiosios rinkimų komisijos puslapį, susirandu, kur galima atsispausdinti pažymėjimą, suvedu prašomus duomenis ir… „Asmuo neturi priskirtos rinkimų apylinkės.“
Nors nepretenduoju į asmeninę rinkimų apylinkę, panašu, kad be priskyrimo nei atsispausdinti pažymėjimo, nei juo labiau balsuoti neįmanoma.
Skambinu telefinu 1855, kuriuo turėtų atsakyti į visus rūpimus klausimus. Atsiliepusi mergina manęs sąrašuose irgi neranda. Būtų juokinga, jei nebūtų keista. Dabartiniu adresu ne kartą esu gavusi rinkėjo pažymėjimą, ne kartą jį panaudojau pagal paskirtį, taigi nesu niekam negirdėta rinkėja.
Bendromis pastangomis su ta mergina randame galimą priežastį – kurį laiką gyvenau ne Lietuvoje, todėl išsideklaravau iš nuosavo buto. Tiesa, grįžusi apie tai informavau valstybę, dirbu, moku mokesčius ir niekur nesislapstau.
Mergina pataria kreiptis į savo rinkimų apylinkę. OK. Vidury darbo dienos laiko tokiems niekams nėra, bet tiek to, šiemet esu pilietiška. Susirandu internete rinkimų apylinkę, kontaktai, adresas… Bet nei telefono, nei elektroninio pašto adreso nėra!
Sutrumpinta istorijos pabaiga yra tokia: pasinaudojusi tarnybine padėtimi paskambinu pačiam VRK pirmininkui Zenonui Vaigauskui, jis manęs irgi neranda sąrašuose, o tada praneša, kad aš tebegyvenu užsienyje! Pasirodo, iš naujo deklaruojant gyvenamąją vietą išlindo nebegaliojančio mano paso duomenys, todėl procedūra nebuvo baigta. Jei ne rinkimai, gal iki amžiaus galo nebūčiau sužinojusi, nes niekas nematė reikalo apie tai informuoti…
Apygardoje sužinau apylinkės telefoną, pasuku ten ir išgirstu, kad reikia ateiti parašyti prašymą būti įtrauktai į rinkėjų sąrašus. Dirba nuo 6 iki 20 val. O ką man daryti, jei aš rytais miegu, darbą baigiu vėlai, atostogauju užsienyje, esu susilaužiusi koją, todėl negaliu judėti, ar dar kokia bėda mane ištikusi? Gal XXI amžiuje būtų galima reikalus tvarkyti ne taip komplikuotai? Galų gale kodėl turiu prašytis, kad man leistų balsuoti? Ar tai nėra kiekvieno sąmoningo piliečio pareiga?
Istorijos moralas toks: reikia nuolat aiškintis, ar įvairūs su tavimi susiję reikalai vyksta taip, kaip turėtų. Bet yra gera žinia – Lietuvoje pirmadienį padaugėjo gyventojų.
Eglė Digrytė
