Savaitgalį praleidome Palangoje. Nuo vaikystės šio kurorto paplūdimys – mėgstamiausias. Nors Šventosios irgi neblogas – platesnis, minkštesnis.
Tačiau šįkart ne apie smėlį. Blogiausia yra tai, kad Palanga, kuo toliau, tuo labiau, virsta
ne dideliu paplūdimiu, o išviete. Ir kalbu aš ne apie naktinę Basanavičiaus gatvę, kuri tetinka TV laidai „Farai“ filmuoti – čia pilna besišlapinančių, besispjaudančių ir besimušančių.
Keliaukime prie Palangos tilto
Blogiausia padėtis yra prie Palangos tilto, kuris man visad buvo Palangos tyrumo simbolis. O kokia ten dabar situacija? Pajūrio juostai apaugus barais, centriniame paplūdimyje padaugėjo girtų latrų su nebaigtais gerti alaus buteliais. Nors paradinė paplūdimio pusė graži, iš tiesų šios vietos įvaizdis tapo prastas – pigių pasilinksminimų vieta. Pagiriotų nepraustaburnių zona. Čia šeimoms su vaikais nelabai yra ką veikti.
Pagiriotų nepraustaburnių zona. Čia šeimoms su vaikais nelabai yra ką veikti.
Tai grįžtu prie temos: kodėl maudynės man vos nesibaigė ligoninėje. Dešinėje tilto pusėje beveik 50 metrų – smirdančių žolių pelkė. Todėl dauguma renkasi kairę pusę. Tiesa, kiek teko matyti Ventspilyje ar Jūrmaloje, tokias žoles surenka komunalininkai. Kad vaizdo negadintų ir nesmirdėtų.
Bet ir kairėje tilto pusėje, nors žolių nėra, ne ką geriau. Įbridome su vyru maudytis. Ilgai yrėmės per žmonių košę. Kol vanduo bambas apsėmė. O va tada ir prasidėjo... Nors žmonių sumažėjo, vandenyje radome kai ko kito.
Plaukiojantys keisti sutvėrimai
Jūros paviršiuje pastebėjome plaukiojančius keistus sutvėrimus. Lyg ir dumblių, lyg nesuvirškinto maisto likučiai. Ir jų labai daug! Nors blogo kvapo nesijautė, bet vieno šito vaizdo sutąsė. Akimirkai užsimerkiau. Eidama rankomis stengiausi praskirti teršalus (ko gero, organinius), kad jie nesiliestų prie mano maudymuko. Susirgti kokiu nors lytinių organų uždegimu nelabai norėjosi. O juo labiau nerti į tokį vandenį ir plaukti.
Apsidairę pamatėme, kad mes tokie – ne vieni. Iš priekio artėjo moteris, kuri brido susiėmusi už burnos. Netrukus ji greitu žingsniu patraukė link kranto, kur vanduo švaresnis.
Iš priekio artėjo moteris, kuri brido susiėmusi už burnos. Netrukus ji greitu žingsniu patraukė link kranto, kur vanduo švaresnis.
Jei atvirai, šios maudynės mums baigėsi gerai. Išbėrimų išvengėme. Kadangi į vandenį nenėrėme, jo negurkštelėjome, tai pilvo skausmo ir viduriavimo taip pat neteko patirti. Bet, vos prisiminus tą vaizdą, man ir dabar sukyla skrandžio rūgštys. Įspūdis – visam gyvenimui.
Bet man kyla kitas klausimas: kaip dažnai tikrinama vandens kokybė centriniame paplūdimyje ir kurioje vietoje? Gal tik Žvejų g. arba prie Birutės parko, kur mažiau žmonių? Nes maudytis pačiame centre, prie tilto, patikėkite, yra DIDELĖ KVAILYSTĖ. Ir jeigu jūsų nuo nemalonumų nesaugo higienistai, pasisaugokite patys. Ypač maudydamiesi savaitgaliais, kai Palanga virsta viena didele išviete.
