Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skaitytojas Danielius: lietuvių kalbos egzaminas perpildė kantrybės taurę

Abiturientams – išbandymas lietuvių kalba
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Abiturientams – išbandymas lietuvių kalba
Šaltinis: ikrauk.lt
0
A A

Esu abiturientas. Kaip ir daugelis mano likimo brolių, jaučiu pilietinę pareigą pasidalinti savo įžvalgomis apie šiųmetę egzaminų sesiją – juk internetas leidžia išsipasakoti ne...

Esu abiturientas. Kaip ir daugelis mano likimo brolių, jaučiu pilietinę pareigą pasidalinti savo įžvalgomis apie šiųmetę egzaminų sesiją – juk internetas leidžia išsipasakoti ne tik savo šeimai ir artimiausiems draugams, bet ir visam pasauliui.

Apie egzamino eigą skaitykite čia.

Savo įspūdžiais dalinkitės ikrauk@15min.lt arba įkraukite straipsnį www.ikrauk.lt.

Nerašiau nieko po anglų kalbos egzamino, kuriuo buvau baisiai nepatenkintas – visi mano priekaištai buvo išreikšti keliolikoje pasirodžiusių naujienų portaluose straipsnių. Tačiau šiandien vykęs lietuvių kalbos egzaminas mano kantrybės taurę perpildė...

Sunkumai prasidėjo dar gerokai prieš egzaminą, kai į egzaminų centrą teko važiuoti viešuoju transportu (gyvenu Vilniuje) – prasmirdusi „Karosa“ tikrai nenuteikia gerai egzaminui. Pradedi galvoti apie buitiškus dalykus, kaip išgyventi autobuse, o ne apie tai, kodėl Jono Radvano „Radviliadoje“ Lietuva buvo pristatoma vienaip, o ne kitaip.

Viešajam transportui aš atleidau. Tiek to, juk esu nekvailas abiturientas ir suprantu, kad jį administruojanti įmonė – prasiskolinusi ir egzaminų nerengia. Tačiau to, kas vyko vėliau, atleisti jau negaliu. Prie įėjimo į mokyklą budintys mokytojai tikrino abiturientų dokumentus ir tik tada įleisdavo į patalpą. Net nekalbėsiu apie tai, kad ši procedūra vertė mane jaustis kaip tvarto gyvulį, kai stovėjau po grynu oru keliolika minučių, kol įleis prieš mane atvažiavusius mokinius. Tokiomis aplinkybėmis galėjau galvoti tik apie Balį Sruogą ir jo „Dievų mišką“, prisimindamas, kaip koncentracijos stovyklos prižiūrėtojai tyčiojosi iš kalinių. O juk Sruogą pritaikysi ne visose temose...

Tokiomis aplinkybėmis galėjau galvoti tik apie Balį Sruogą ir jo „Dievų mišką“, prisimindamas, kaip koncentracijos stovyklos prižiūrėtojai tyčiojosi iš kalinių.

Dokumento patikrinimo procedūra privertė mane išsitraukti asmens tapatybės kortelę, kurią šiais metais naudoju tik pirkdamas alkoholį ir eidamas į egzaminus. Išsitraukus kortelę, mane apėmė didžiulis liūdesys ir stresas. Tiesiai man į akis žiūrėjo atvaizdas – lyg ir mano, bet tuo pačiu atrodantis kaip neišsipagiriojusio, esančio depresijoje, dailininko tapytas portretas. Kas turi kortelę, tas žino, kaip ji iškreipia tikrą vaizdą. Tas „iškreiptojo manęs“ reginys galutinai man sugadino nuotaiką dar net neįėjus į egzamino patalpą. Vis dėlto dar tikėjausi, kad NEC prieis prie kažkokių išvadų po jiems išreikštų priekaištų dėl anglų kalbos egzamino ir pats egzaminas vyks sklandžiau.

Klydau. Nieko jie nepakeitė. Po dar vienos gėdingos dokumentų tikrinimo procedūros, šįkart prie klasių, pagaliau įėjau į patalpą, kurioje artimiausias 4 valandas turėčiau pats sau rašyti nuosprendį. Atsisėdęs į savo vietą, apsiašarojau. Mano vieta buvo tolimiausia nuo lango, tad, nors aš mačiau, ką skaitau ir rašau, mano šansai, lyginant su kitais rašiusiais šioje klasėje, buvo mažiausi. Kas išvis sugalvojo tokią tvarką, kad vietą, kur sėdi, lemia pavardžių eiliškumas? Be to, pastebėjau, kad tinkas ant sienos, prie kurios sėdėjau, buvo keliose vietose skilęs – jau tą akimirką supratau, kad, užuot koncentravęsis į rašinį, žiūrėsiu į tą suskilusį tinką, į jo tobulai netobulas skilimo linijas ir galvosiu apie ką kitą.

Rašantiems atsisėdus, vykdytoja paklausė, ar nenorėtume, kad ji uždarytų langą – mat jai šalta labai šiandien buvo, o atidarytas tas nelemtas langas buvo tik todėl, kad dėl uždarų langų buvo daug pretenzijų NEC-ui. Visi pradėjo rėkti, kad jiems irgi šalta. O man – karšta, norėjau, kad atidarytų dar vieną! Bet... jeigu matytumėte jų veidus... Nedrįsau prieštarauti. Juo labiau kad jeigu mokytoja manęs paklaustų ir paliktų bent vieną langą atvirą, tai jūs gautumėte keturiolika papildomų laiškų su pretenzijomis – ir vėl dėl neuždaryto lango sukelto streso, kuris, savo ruožtu, sugadino egzaminus keturiolikai abiturientų. Pasigailėjau spaudos darbuotojų ir to keturioliktuko, tegu sau išsilaiko ramybėje, jeigu jau man nelemta.

Rašyti pasirinkau literatūrinį rašinį. Supraskite, kai praėjusiais metais mano draugas gavo daugiau kaip 90balų rašydamas samprotaujamąjį rašinį, jis ten rašė ne tik apie literatūrą, bet ir apie tokius įvykius, kaip 2013-ųjų riaušės Stokholme. Sako, bendras išprusimas yra irgi svarbus samprotavime. Bet tegul man NEC vadovai atsako, iš kur aš galiu turėti tokių žinių, jeigu geografijos ir istorijos nesimokau, nes pasirinkau tik istoriją B lygiu ir žinau, kad nė vieno iš šių egzaminų nelaikysiu? Reikia suvokti, kad brandos egzaminas turi tikrinti mokykloje įgytas žinias, o ne tai, ką aš darau po pamokų. Jeigu kažkam po pamokų norisi žinoti, kas vyksta pasaulyje ir domėtis žiniomis – prašom, o aš nenoriu ir neprivalau. Būtent todėl rinkdamasis literatūrinį rašinį, pasirinkau mažesnį blogį.

Lietuva – vienintelė pasaulio šalis, kur reikia laikyti tokį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

Parašęs visą egzaminą, pradėjau tikrinti tai, ką parašiau. Pastebėjau, kad mano darbas yra beveik genialus. Jame buvo visų reikalingų autorių ir konteksto. Paminėjau netgi tai, kad Salomėjos Nėries sūnaus vardas buvo Balandis. O faktą, kad Mažvydas yra „Katekizmo“ autorius, užšifravo akrostichu. Tiesa, turėjau abejonių, ar šie faktai susiję su Tėvynės vaizdiniu romantinėje Lietuvos literatūroje. Bet nusprendžiau: užšifruoti savo vardą, kad jį atskleistų tik po dešimtmečių – romantiška, tai ir Mažvydo literatūra buvo romantinė, o apie Tėvynę jis jau rašė tikrai. Tegul tik pabando dabar mažai įvertinti, parašysiu apeliaciją ir dar kokį vieną-du straipsnius, kad jau suprastų, jog vertinti reikia objektyviai...

Išėjęs iš egzamino supratau viena. Išvažiuosiu. Lietuva – vienintelė pasaulio šalis, kur reikia laikyti tokį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Bet kurioje kitoje pasaulio šalyje, netgi kokiame nors Bangladeše. Tad padėkokite mano vardui NEC-ui, kad išvijo dar vieną protingą abiturientą iš šalies ir Lietuvą pasmerkė žlugti. Ne už tokią Lietuvą J.Biliūnas kovojo!

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt