Esu pirmo kurso studentas. Nors praėjo tik truputį daugiau nei 2 mėnesiai nuo studijų pradžios, jau kelintą kartą gyvenu be pinigų. Mano mėnesinės pajamos yra 436,47 Lt. 409,17 Lt (našlaičio pensiją) gaunu iš VSDF. Dar gaunu „didelę“ skatinamąją stipendiją, kurios dydis 27.30 Lt per mėnesį. Papildomų užtikrintų pajamų neturiu. Tik retkarčiais kas nors duoda pinigų ar maisto.
Atmetus visus neišvengiamus mokesčius lieka 211 Lt. Tai yra suma, kurios turėtų užtekti mėnesiui. Maistui, higienai, retkarčiais rubams ir avalynei, telefono sąskaitos papildymui, vaistams, kurių irgi kartais prireikia, spausdinimui ir kitoms išlaidoms. Beje, reikia pabrėžti, kad bendrabutį ir fakultetą skiria maždaug 9 kilometrų atstumas, taigi tenka valgyti ir mieste, o tai atsieina nepigiai. Kyla nerimas dėl mano sveikatos, nes gyvenu pusbadžiu.
Kodėl neieškau darbo ir nedirbu? Neapsimoka. Taip. Nes jeigu dirbčiau, tai mėnesinės šeimos pajamos „ant popieriaus“ staiga išaugtų, ir mūsų šeima nebegautų kompensacijos už šildymą žiemos sezono metu. Taigi turėčiau uždirbti tiek, kad išeitų padengti pilnas šildymo kainas ir dar liktų.
IKRAUK.LT klausia skaitytojų: ką turėtų daryti šis studentas, kad galėtų normaliai pragyventi?
