„Sveiki atvykę, įstoję į geriausią Lietuvos universitetą“, – štai šitais žodžiais kasmet Klaipėdos universiteto valdžia pasveikina studentus ir nuteikia siekti savo tikslo. Tačiau taip nėra. Klaipėdos universitetas vienas iš blogiausių Lietuvos universitetų ir savo tikslą baigusieji nelabai ir pasiekia. Šis universitetas pasižymi labai dideliu reklamos kiekiu, net tuo tikslu sukurta laida apie universitetus, tačiau kiekvienoje laidoje minimas tik Klaipėdos universitetas, kaip jame smagu studijuoti, leisti laisvalaikį ir... Bet viskas iš pradžių.
Štai rugsėjo pirmosios šventei pasibaigus prasideda lauktosios paskaitos. Pirmakursiai labai jų laukia, tikisi, jog baigę universitetą bus labai išsilavinę, protingi ir uždirbs labai daug pinigų. Tačiau reikia suprasti vieną dalyką, jei pats nesimokysi ir nesidomėsi savo dalyku, joks Lietuvos universitetas neįkrės žinių, o ypač Klaipėdos universitetas. Čia vyrauja tariama demokratija ir liberalizmas: jei nori – išmoksi, jei nenori – mokėk pinigus ir gausi diplomą. Studentai jau po pirmo semestro supranta, kur papuolė. Daugelis meta mokslus, kiti persirašo i kitas mokslo įstaigas, nes supranta, jog čia yra labai brangios studijos, o nemokamą vietą labai sunku gauti, reikia mąstyti, ką darai. Dėstytojai, lektoriai ir profesoriai jau pradžioje nuteikia, jog čia bus labai sunku, beveik kaip išlikimas, ir daugelis bus išmestas už nepažangumą. Išmestas už nepažangumą ir dar Klaipėdos universitete? Juokelis. Kiekvienas universitetas turi savo įstatus, su kuriais studentas nėra supažindinamas, bet turi būtinai pasirašyti.
Pagal KU statutą, jei studentas neišlaiko per egzaminų sesiją dviejų egzaminų, tai jau yra svarstomas dekano, ar jam leisti perlaikyti pastaruosius egzaminus. Jeigu studentas neišlaiko trijų ir daugiau egzaminų, jam nėra leidžiama jų perlaikyti ir jis yra išbraukiamas iš sąrašų, kitaip tariant – išmetamas lauk. Tačiau taip nėra. Praktikoje pasitaiko, jog studentai neišlaiko keturių ar penkių egzaminų ir jam leidžiama perlaikyti. Tai yra universiteto statuto pažeidimas. Studentui gerai, jam leidžiama perlaikyti egzaminus, išsilaiko sesiją ir toliau tęsia bereikšmius mokslus, o universitetui dar geriau, nes į biudžetą studentai sumoka už perlaikymus daug daug pinigų. Beje, studentai mokosi bereikšmių dalykų, jiems peršama antikos istorija, filosofija, žmogaus paveikimo psichologija.
O smagiausia yra, jog Klaipėdoje reikia rašyti daug rašto darbų. Palyginti su kitais universitetais, Klaipėdoje jų skaičius didesnis trimis kartais. Fakultetų dekanai, prodekanai, studijų inspektoriai į studentą žiūri iš labai aukštai. Koridoriuose retas dėstytojas sveikinasi su studentais, eina užvertęs galvą... Studentas dėstytojų akimis lyg skruzdė: labai mažas vabzdys, jį galima sutrypti, tačiau jis turi pakelti neįmanomą krūvį. Jei studentas nori susimažinti kainą už studijas, fakultetų valdžios nenori jų matyti, beveik nesiklauso, nebent jau lendi į akis, o jei esi valstybės finansuojamoje vietoje tai esi blogas studentas, kad labai daug mokeisi, galėjai blogiau egzaminus išlaikyti.
Klaipėdos universitetą, galima sakyti, valdo verslas ir politinės partijos. Jei koks didesnis renginys, tai žiūrėk, atvažiavo A. Bilotaitė pasimaivyti kokia ji „faina“ ir kokią karjerą padarė baigusi ši universitetą, o uždavus kokį problemiškesnį klausimą visi prieš tave nusistato, tada esi blogas studentas, kurio pažymiai greitai nukris. Politinės partijos labai kišasi į paprastų studentų gyvenimą. Daugelis dėstytojų galimai priklauso vagių klanams, todėl per paskaitas nešališkai giria, kokie mes geri liberalai, atgaivinom Klaipėdą. Taip, jie atgaivino korupciją ir galimai leido vagims vogti kiek tik nori. Todėl Klaipėdos valdžioje sėdi baisūs žmonės tik iš savo šeimos gerovės.
Pasak politinės istorijos dėstytojo, liberalo A. Česiulio, jis į partiją įstojo, kai buvo labai neblaivus. Tai pasakoja savo studentams per paskaitas. Dar vargšus studentus prašo ateiti į partijų renginius, o ten jiems nemokamai duodamas bokalas alaus ir siūloma tapti partijos nariais. Tapę partiniais, jaunimas tampa vergais, negali tarti savo žodžio ir turi vykdyti partijos pirmininkų nurodymus. Kol studentas nesupras, kad iš jo norima padaryti marionetę, tol Lietuvos jaunimas eis į vis didesnę degradaciją.
O dabar trumpai apie studentų draugijas ir atstovybes. Jos labai išsiplatina fakultetuose, rengia visokius renginius, varžybas, diskusijas. Realiai jų vaidmuo būtų skatinti pasaulėžiūros suvokimą, kas žmogaus gyvenime yra svarbiausia, ką rinktis kelyje, o kas vyksta.. Vyksta nereikšmingi renginiai. Pirmame kurse vyksta visokios „fuksų“ stovyklos ir krikštynos, kuriose išsidergiama iš jaunų žmonių, jiems liepiama vaikščioti purvu, gerti visokius nuodus, o po jų vyksta išgertuvės. Tai didžiausia blogybė studento gyvenime. Šių šlykščių universiteto draugijų veikla nestabdoma, bet dar labiau propaguojama. Dekanai leidžia visus renginius, o po jų studentams prisigerti ir ryte ateiti į paskaitas neblaiviems. Tai reiškia,kad jie patys vartoja alkoholį ir jį propaguoja. Kituose Lietuvos universitetuose griežtai draudžiama ateiti neblaiviam, vyksta griežta kontrolė, o studentų renginiai – griežtai reglamentuojami. Pavyzdžiui, stojant į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą pasirašai, jog prisižadi nerūkyti, o jei pagauna rūkanti, taikomos tam tikros nuobaudos. Tuo tarpu Klaipėdoje kas ką nori, tas tą daro. Niekam nesvarbu, ar rūko, ar geria. Svarbu, moka didelius pinigus ir išlaiko oligarchus.
Gyvenime reikia suprasti vieną svarbų dalyką: nesvarbu, kiek žmogus mokysis, įgis vidurinį, profesinį ar profesoriaus mokslinį laipsnį, svarbu tai, kiek jis lavins savo pasaulėžiūrą, kiek jis mokės atskirti gėrį nuo blogio. Universitetas tai būdas bukinti, atitraukia žmogų nuo gamtos ir paverčia jį biorobotu. Sukurta tokia vergų tvarka: visą gyvenimą mokytis ir dirbti, dar daugiau mokytis ir dar daugiau dirbti, tam ir sukurti universitetai. Čia kaip aukštesniųjų ir pasiturinčiųjų mokslo įstaiga, kas įstoja – tie pagarbinti. O jei neįstojai ar net nenori aukštojo mokslo, esi labai blogas pilietis, tau nesuteikiamos tariamos „privilegijos“, kurių realiai net nėra. Tada tau lemta dirbti 8 darbo valandas ir gyventi šia diena. Tad siūlau susimąstyti, ar norite ir jums reikia aukštojo mokslo. Ar norite rašyti bereikšmius rašto darbus , kurie jūsų nelavina o dar daugiau veda degradacijos link. O jei vis dėlto nuspręsite, kad reikia, tai pralenkite Klaipėdą, nes jūros bangos nuplaus visas svajones.
V.Paulauskas
IKRAUK.LT REDAKCIJA SUSISIEKĖ SU KLAIPĖDOS UNIVERSITETO ATSTOVE EDITA VALINČIENE IR PAPRAŠĖ PATEIKTI SAVO KOMENTARĄ Į SKAITYTOJO SKUNDĄ.
„Šią subjektyvią nuomonę Klaipėdos universitetas vertina kaip politikavimą prieš netrukus prasidėsiančius stojimus į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Klaipėdos universitetas nuolat siekia studijų, mokslo kokybės ir studentų gerovės. Universiteto rektorius profesorius dr. Vaidutis Laurėnas kviečia kiekvieną, turintį argumentuotą nuomonę, atvykti laisvam pokalbiui. Rektorius interesantus priima pirmadieniais 13-14 val. ir ketvirtadieniais 11-12 val. savo kabinete“, – ikrauk.lt sakė moteris.
