Rašau šį straipsnį, kadangi teko susidurti su Lietuvos policija prašant pagalbos ir teko labai nusivilti. Niekam nepaslaptis, kad veikia daug internetinės prekybos tinklalapių, todėl kartais apsipirkti internetu nevengiau ir aš. Perkant eilinį kartą internetu (suma nedidelė, 35Lt, bet ne tame esmė), pervedus pinigus, prekės taip ir negavau, portalo administracija pasiūlė kreiptis i policiją, kadangi turiu apgavikės (šiuo atveju moteris) vardą, pavardę ir sąskaitos numerį. Nuo to mano „nemalonumai“ su policija ir prasidėjo.
Pradekime nuo to, kad tris dienas iš eilės ėjau į policijos komisariatą, (Kauno mst.) kol atsirado žmogus užsirašęs mano vardą ir pavardę bei telefono nr. Tik po kelių dienų man paskambino ir atvažiavo į namus surašyti įvykio, aišku neapsieinant be pamokslų, kodėl aš pirkau internetu... ir liepė laukti.
Tada teko sulaukti tyrėjo skambučio su klausimu, į kokį banką pervedžiau, nors atspausdinau susirašinėjimo kopiją ir sąskaitos numerį, todėl atsekti banką žmogui, dirbančiam su internetiniais nusikaltimais, nemanau, kad turėtų būti sunku. Galiausiai sulaukiau skambučio, kad jie rado merginą su tokiu vardu ir pavarde bei sąskaitos numeriu, tačiau ji tepasakė, kad savo piniginę, kurioje buvo kortelė su sąsk. nr. ir visais pirsijungimais jau seniai pametė, bet kadangi ji buvo tuščia tai nei į banką, nei į policiją nesikreipė, todėl policija dabar ieškos to, kuris pavogė ar rado tą kortelę. Po kiek laiko gavau laišką, kad tyrimas nutrauktas, nes radusio ar pavogusio jos piniginę nepavyko surasti.
Taigi po viso šio įvykio ir policijos naivumo (ar abejingumo dėl menkos sumos) peršasi išvada, kad galiu apgaudinėti žmones, kol nepasibeldžia policija ir tepasakyti, kad mano duomenys dingę (šiuo atveju kortele su visais duomenimis). O jeigu būtų paimti dideli vartojamieji kreditai ar panašiai, ar atsakomybės niekam netektų prisiimti?
