Mažame miestelyje Skibbreen‘e, kuris įsikūręs pietinėje Airijos dalyje, bežingsniuodama miesto gatvėmis pasijutau lyg būčiau savo gimtajame miesto rajone. Visi čia begyvenantys, man visiškai nepažįstami žmonės, besišypsantys ir besidžiaugiantys vaikščiojo visiškai atsipūtę ir lyg niekur neskubėdami, nors tai buvo paprasta darbo diena. Na, o jei pamatydavo hyper greit atlekiantį žmogų, čiupdavo už rankos ir tardavo „TAKE IT EASY, BRO!“ Ir ne tik tai, pirmosiomis viešnagės Airijoje dienomis, stebino mane.
Dar vienas dalykas, kuris pirmosiomis dienomis kone lietingiausioje Europos šalyje mane glumino, o vėliau kėlė šypseną, buvo tai, kad visi su visiškai nepažįstamu žmogumi sveikinasi ir kalbasi tarsi seni bičiuliai. Iš visų pusių gali girdėti, kaip miestas skamba, nuo „HI“; „HELLO“, „HOW ARE YOU?“... Ir vos išgirdęs vieną ir beatsakydamas jau matai, kaip asmuo, kuris tau tai ištarė, jau tolsta horizonte. Ši pagarba vieni kitiems, stengimasis praskaidrinti nepažįstamajam nuotaiką mane laibai sužavėjo Airijoje.
Na, o jei kalbėtume apie lietuvių, išvykusių į Airiją dirbti, apsisprendimą pasilikti čia ilgesniam laikui, tai iš dalies juos ir palaikau. Kodėl? Ogi, todėl, kad:
1. Geras gaunamas atlygis už atliktą darbą, kuris dažniausiai išmokamas kas savaitę.
2. Geros gyvenimo sąlygos bute ar name. (NET VANDUO NEMOOKAMAAS)
3. Pigus maistas, gėrimai, bei rūbai parduotuvėse.
4. Pigus būdas praleisti laisvą laiką.
5. Ir žinoma, vos beveik visiškai tikslus Lietuvos kraštovaizdžio klonas.
Taip, aš visiškai sutinku, kad ten daugiau lyja ir mažiau saulėtų dienų. Taip pat, kad ten yra kalnai, kurių Lietuvoje nėra. Ir dar, kad visiškai kitaip nei Lietuvoje yra kairiosios pusės kelio važiavimo principas. Tačiau... tačiau Airijoje esanti flora ir fauna yra visiškai tokia pat kaip ir Lietuvoje. Čia taip pat kaip ir pas mus auga beržai ir liepos, ganyklose ganosi avys ir karvės...
Airijoje puikiai išvystyta gyvulininkystė. Kur tik pažvelgsi, javais neužsėtuose laukuose ganosi įvairiausi gyvulėliai.
Negaliu paminėti, kad lietingojoje šalyje taip pat puikiai yra išplėtota žuvininkystė. Jei pasidairytume po Airijos žuvies parduotuves, pastebėtume, kad visos žuvys yra pagautos Airijoje. Ir jose rastume visokiausių jūros gyvūnų. Pradedant krevetėmis, vėžiagyviais, ešeriais, ir baigiant pačiu jūrų pragaro valgovu — jūsų velniu.
Taigi pasirodo, kad Airija yra labai panaši į mūsų šalelę — Lietuvą.
Tačiau be jau minėtų Airijos ir Lietuvos skirtumų, norėčiau jums pasakyti dar keletą Airijos įdomybių. Per geografijos pamokas išmokome, kad Airija, kaip ir dauguma Europos šalių turi savo valstybinę kalbą. Tačiau čia gyvena, taip pat daug užsieniečių, bei anglų. Kadangi nenorėta sudaryti komplikuotų situacijų, jau gan ilgai miestų, gatvių, parduotuvių.. pavadinimai rašomi dviem kalbomis: anglų ir airių.
Antroji įdomybė yra tokia, kad dauguma Airijos miestų yra sudaryti saulutės principu. Iš keletos pagrindinių gatvių, tarsi saulės spinduliai, iš šonų į visas puses išeina kitos šalutinės miesto gatvės. Ir tokiu principu susidaro keletos pagrindinių, ir daugelio šalutinių gatvių saulės tipo miestas.
Būtinai reikia paminėti, kad Airijos miestuose nėra arba yra tik keletas, kelio ženklų, kurie būtų skirti pereiti gatvę pėstiesiems. Kadangi Airiją galime pavadinti labai džentelmeniška šalimi, taip yra, kad norėdamas žmogus pereiti gatvę tiesiog turi atsistoti šalia šaligatvio krašto ir truputį palaukti. Pamatęs žmogų, laukiantį galimybės praeiti, vairuotojas sustabdo mašiną ir praleidžia žmogų. Už tai atsidėkodamas žmogus pakelia vairuotojui ranką.
Taip pat per geografijos pamokas sužinojome, kad Airija yra jūrinio klimato juostoje. Todėl ten tiek daug lyja. Dėl dažno ir intensyvaus lietaus, dauguma Airijos miestų dažnai būna apsemti.
Nors Airija, kaip ir visos šalys, daiktai, žmonės turi ir plius, ir minusų, tačiau aš manau, kad ji nors būdama viena iš lietingiausių šalių taip pat yra viena iš draugiškiausių šalių Europoje. Ir norint pajusti tą draugiškumą savo kailiu, reikia bent keletą dienų pabuvoti ten. Ir žinoma, nepabijoti nuvykti į lietaus šalį sušlapti, nes juk mes, žmonės nesame cukriniai, kad užklupus jam imtume ir ištirptume. Juk gali būti, kad sujungus lietų ir airių bendravimą, po skečiu gali įsižiebti visiškai netikėta meilė.
