Vakar (penktadienį, spalio 15d.) „Skalvijos“ kino teatre lankėsi lenkų animacijos klasikas Piotras Dumala. Režisieriaus darbai puikiai žinomi ir pelnę ne vieną apdovanojimą, ne tik gimtojoje Lenkijoje, bet ir kitose pasaulio šalyse (P.Dumalos animaciniai filmai pripažinti geriausiais Manheimo, Krokuvos, Oberhauseno festivaliuose). Jis 1994 metais laimėjo auksinį prizą Orlande už MTV logotipo sūkurimą.
Animacijos meistras kuria savo filmus, naudodamas gipso plokštes ir tepdamas keliais dažų sluoksniais, išgauna skirtingos tonacijos šešėlius, manipuliuoja vaizdais. Autorius stengiasi nenaudoti kompiuterinių programų, (jas naudojo tik viename iš septynių savo filmų) bando viską perteikti ranka pieštais piešiniais, juos jungdamas, derindamas atspalvius, šešėlius.
Autoriaus retroperspektyvą sudarė septyni įvairios trukmės animaciniai filmai. („Juodkepuraitis“, „Švelnioji“, „Sienos“, „Kojos laisvė“, „Franzas Kafka“, „Dr. Charakteris pristato“, „Nusikaltimas ir bausmė“).
Visi jie pasižymi (išskyrus „Dr. Charakteris pristato“) vidiniu žiūrovo monologu. Filmuose dialogų nėra, muzika banguoja širdies gelmėse ir sukuria labai stiprų efektą. Taip pat stebina filmų minimalistinės detalės, kurias pasirenka Dumala. Į kiekvieną savo filmą autorius įterpia kokį nors gyvį, kuris dažnai sukuria chaosą, (vorai, pelė su gyvatės uodega) nepatogumo jausmą (teigiama prasme). Paklaustas, kodėl itin dažnai stambiu planu vaizduoja savo filmo personažų akis, Piotras Dumala atsako: „Manau todėl, kad jos atspindi mūsų sielą“.
Filmai skirti suaugusiems – jie nenori linksminti, džiuginti (nebent „Juodkepuraitis“ – pirmasis filmas rodytas autoriaus retroperspektyvų vakare, kuris „prisijaukino“ žiūrovą, suteikdamas juodo humoro prieskonį ir kitoniškumą. Tokios raudonkepuraitės versijos jūs dar nematėte. Tikrai.). Juos galėtume vertinti kaip pasąmonės vaizdinius, sapnus, kurie yra tamsūs, vietomis erotizuoti, juodo humoro nestokojantys, tačiau socialines (ir ne tik) problemas išryškinantys kadrai.
Šiandien, aštuntą valandą vakaro, režisierius vėl atvyks į „Skalvijos“ kino teatrą, kur pristatys savo „kitokį“ filmą – „Miškas“. Kitokį, nes jis nėra trumpametražis ir animacinis. Filmo pagrindinė tema – tėvo ir sūnaus santykiai. Dažnai jie nebūna idealūs... Verta pažiūrėti vien dėl to, kad įvertintumėte režisieriaus pastangas ir gebėjimus, ne tik kaip animacijos meistro sukurtus šedevrus.
Apačioje matote vieną iš Piotro Dumala trumpametražių filmų – „Kojos laisvė“ (Wolność nogi).
