Romaną „Neišsipildymas“, pristatytą Vilniaus Knygų mugėje, debiutuojanti prozininkė Gabija Grušaitė dedikuoja „visiems snobams, idiotams, hipiams, jupiams, visiems, išbyrėjusiems po Milano, Londono, Honkongo gatves ieškoti išsipildymo“. Rašytoja įžengė į literatūros pasaulį su kosmopolitišku romanu, 2010 metais patekusiu į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
Apie Gabiją sužinojau visai neseniai, vartydama vieną periodinį leidinį, bet tuomet tvirtai nusprendžiau, jog Knygų mugėje privalau įsigyti jos debiutinį romaną. Ryški kūrėjos asmenybė sužavėjo inovatyviu požiūriu į pasaulį, iškalbumu ir mąstymu, neapribotu jokiais rėmais. Literatūros kritikė Jūratė Čereškutė, parašiusi pirmąją „Neišsipildymo“ recenziją, pristatymo metu uždavė paprastą klausimą: „Ką tokio naujo ši knyga atnešė, ko dar nebuvo lietuvių literatūroje?“. Išties, kasmet išleidžiama begalės knygų, bet „tai yra knyga apie tą kartą, kurios atstovė yra Gabija, o knygos parašytos apie ją dar nebuvo“ – sakė Jūratė.
Apie romaną – autorės, jaunos ir išskirtinės asmenybės, lūpomis. Taip pat įspūdžiais dalijasi žurnalistė Inga Norke bei literatūrologas, leidėjas ir „Baltų lankų“ atstovas Saulius Žukas.
Žurnalistė Inga Norke Gabijos romaną skaityti baigė tik sausio mėnesį ir jautėsi pavargusi, išsekusi, bet, jos nuomone, tai geras skaitymo simptomas. „Tai kosmopolitiška, gaivi istorija apie kūrėją, apie identiteto paieškas, apie neišsipildymus, tačiau taip pat, mano nuomone, tai yra atkirtis laiku ir vietoje Lietuvoje vyraujančiai homofobijai. Tai istorija apie dviejų moterų meilę, provokuojanti knyga, verta reakcijų. Jaučiama, jog romanas buvo rašomas ketverius metus – nuo pirmo iki paskutinio puslapio Gabija išaugo“ – taip „Neišsipildymą“ apibūdino Inga.
Saulius Žukas dalindamasis įspūdžiais apie jaunąją kūrėją – atviras ir nuoširdus, romanas jam paliko stiprų įspūdį: „Gabijos Grušaitės knyga man yra vienas iš didžiausių netikėtumų. Skaičiau su didžiuliu entuziazmu, tada sustojau ir truputį pagalvojau: visa tai rašo jaunas žmogus – lietuviškai ir protingai. Žinau, kad šis romanas kelia kontraversiją ir kai kas jį vadina šiek tiek infantiliniu, bet tuomet tokio infantilumo aš ir laukiau. Man visą laiką kliuvo dviejų pagrindinių knygos herojų vardai: Ugnė ir Rugilė – tokie tautiški, kad neįmanoma. Turėjau tokią mintį, jog kažkur čia šuo pakastas ir supratau, jog tas Čiurlionis ir Maironis, nuo kurių knygoje taip bėgama, yra labai jaučiami. Lietuviškumas taip mumyse įsūdytas, kad nuo jo nepabėgsi.“
Klausydamas Gabijos Grušaitės, supranti, ką norėjo pasakyti Saulius Žukas: ji – jauna mergina, kalbanti apie esmines būties problemas, vertybes, tautinę savimonę ir pagrindžianti savo teiginius asmenine kultūrine patirtimi: „Noriu, kad mano skaitytojai suprastų, kaip suvokiu lietuvišką tapatybę. Labai daug žmonių šiuo metu kalba apie emigraciją. Esu įsitikinusi, jog žmonės išvažiuoja ieškodami ne geresnio gyvenimo, o ieškodami nuotykių ir patirties, suvokdami, kad Lietuva yra labai maža šalis, ir nors ją mylime ir ji yra mūsų tapatybės dalis, mes čia tiesiog neišsitenkame. Romane aprašomi būtent tie žmonės, kurie geografiškai neišsitenka Lietuvoje, bet niekada nenustoja skleisti lietuviškumo už jos ribų. Aš suprantu mūsų kartos problemą, dažnai apie ją kalbama kaip apie facebook‘o kartą, tokią, kuri nieko nedaro, išvažiuoja ir mus palieka, išsižada vertybių. Mano nuomone, mes turime savo vertybes ir kuriame naują pasaulį taip, kaip mums atrodo geriau.
Paklausta, ar jos pačios patirtis ir išgyvenimai yra knygos pagrindas, Gabija ilgai negalvoja: „Labai sunkiai galiu nubrėžti ribą, kur prasideda ir baigiasi mano fantazija. Šioje knygoje svarbūs ne tik žmonių charakteriai, miestai – taip pat svarbūs veikėjai, jie turi savo veidus. Niekada negalėčiau aprašyti miesto, kuriame nesu buvusi. Juk būtų sunku aprašyti Barseloną, kai esi Švenčionyse. Kalbant apie mano santykį su heteroseksualumu ir homoseksualumu, deja, esu heteroseksuali. Sakau žodį „deja“, nes daug kas galbūt nesupranta, kaip būdamas hetroseksualus gali rašyti apie homoseksualo patirtį. Jei tarp dviejų žmonių užsimezga labai stiprus ryšys, nesvarbu, kokios lyties jie yra“.
Gabija Grušaitė į Vilniaus knygų mugę atskrido iš Bankoko, kur rašo antrąją savo knygą. Lietuvoje ji prisideda prie projekto, kovojančio su netolerancija ir homofobija „Nesvabu su kuo miegi“ (verta apsilankyti)
Reporterė Laura BojarskytėVilniaus Knygų mugė 2011
Ištrauka iš romano „Neišsipildymas“: „Buvome žmonės anapus sėkmės ir iliuzijų istorijos. Buvome anapus šeimos istorijų, anapus tylaus, užsmaugto tragizmo, kamuojančio žmones nuo Mažeikių iki Londono priemiesčių. Mano tėvų pasaulyje buvome žmonės, kurie niekada nepadarė nieko tinkamo, žurnalistams buvome auksinės žąsys, gyvenančios iliuzijų pasaulyje, aplinkiniams - sėkmės ir skausmo pasaka, tik patvirtinanti mitą apie genialumą kaip apie baisią ligą, kuri sunaikina individą ir taip pamaitina visuomenę.“
