Linoshka
Šiandien buvau turguje. Labai retai ten lankausi, tad kiekvienas tas retas kartas man būna didžiulė pramoga.
Buvau suplanavusi važiuoti į „Urmą", bet, užsikalbėjusi telefonu, eilinį kartą Savanorių prospekto sankryžoje pasukau ne ten, ir vietoj Pramonės prospekto atsidūriau kitame turguje (net nežinau tiksliai, kaip jis vadinasi ).
Man visai įdomu išpūtus akis slankioti pro prekystalius, kai iš visų pusių esi raginama prieiti: „Panele, nepraeikite pro šalį, žiūrėkite, kokia šviežia vištiena pas mus" arba „panele, gal „Gucci" ar „Versaci" kvepalų? Tik dešimt litų!" O ką jau kalbėti apie palei nosį tabaluojančius sintetines trumpikes!
Turguose man visada labai patinka pirktшmaisto produktus. Pavyzdžiui, vienas šaunus vyrukas, kažkada piešdamas mano gyvenimo viziją, buvo įsitikinęs, jog apsipirkinėjimas turguje, šviežių produktų skyriuje man, anot jo, labiausiai tinka ir pagal gyvenimo būdą, ir pagal stilių...
Visada apie tai pagalvoju, kai slenku tarp prekystalių kartkartėmis bakstelėdama pirštu į gražiausią kriaušę, rausviausią pomidorą arskaniausiai kvepiančią duoną.
Aš turguje visada mėgstu derėtis. Iš tiesų daug dėl to nelaimi - geriausiu atveju sutaupai vieną ar kitą litą, bet kažkaip man nepatogu mokėti tiek, kiek prašo. Juk visi derasi!
Pats baisiausias turgus, kokiamуesu buvusш - stoties. Bet gėlės ten - pačios gražiausios. Bet visa kita - o dieve mano.
Kažkada, kai buvau antrame kurse, lydėjau ten dvi drauges. Užteko pusvalandžio, kad persekiojama apsiblaususių čigonų akių, nerčiau iš to rajono paknopstomis.
Va, jeigu būtų Kaune koks nors mielas prancūziško stiliaus turgelis, būtų išvis idealu: tada beliktų susirasti stilingą krepšelį produktams.
Artėja savaitgalis - apsipirkinėjimo diena. O sekmadienį - poilsiausime.
P.S. Gal susitiksime turguje.
