Keturi pranešimai, trys diskusijos, žinoma, neskaitant tų, kurios vyko koridoriuose, muzikinės dirbtuvės, naujos pažintys, juokas, bei geri įspūdžiai, - visa tai jau antrus metus vykstančioje konferencijoje „Baltijos elektronika’12 “. Tai elektroninei muzikai ir naktinio gyvenimo kultūrai dedikuota konferencija.
Saulėtą bei ankstyvą rytą žmonės, kurie domisi naktiniu gyvenimu ir jame dalyvauja, rinkosi „Menų spaustuvėje“. Gavę mėlynas renginio apyrankes, visi ėjo į salę išsirinkti vietų ir laukti pirmojo pranešimo. Pranešėjas Tomas Pečkys, kuris ruošiasi išleisti knygą apie klubinės kultūros raidą Lietuvoje, kalbėjo apie Lietuvos šokių muzikos kultūrą – dabar ir sovietmečiu. Šiame pranešime buvo daug juoko, nes šiais laikais, jaunieji klubinėtojai jau sunkiai gali suvokti, kaip buvo galima linksmintis patalpose, kuriose temperatūra siekia -10 laipsnių. O kur dar vakarėliai pasibaigiantys iki vidurnakčio ir diskotekininko pasas, kuris buvo privalomas norint rengti vakarėlius . Deja dėl laiko stokos, pranešėjas nespėjo visko išpasakoti, tačiau tikimasi tai išvysti būsimos knygos puslapiuose.
Dėl pranešėjo Heiko Miso ligos, atsiradęs tuščias laikas buvo užpildytas surengiant diskusiją apie šiomis dienomis garsiai kalbamą ACTA sutartį. Diskusijos moderatorius buvo konferencijos organizatorius Mindaugas Čaplinskas . Buvo įdomu išgirsti nuomones, kurios buvo dėstomos argumentuotai. Diskusijoje dalyvavo AGATA direktorė Agnė Masalskytė, Vidis, Markas Sprinteris, bei Weedska. Diskusijos metu, naktinio gyvenimo veikėjo Marko Sprinterio ištarta frazė „Jei nenori mokėti už meną, sukurk meną pats“ buvo palydėta aplodismentais.
Žurnalisto Ramūno Zilnio surengtas trumpas, tačiau greitakalbe pateiktas pranešimas apie renginių organizatorių bendravimą su žiniasklaidos atstovais ir daromas klaidas rašant pranešimus spaudai, sulaukė didelio susidomėjimo, bei garsių ovacijų. Konferencijos dalyvius labiausiai prajuokino pranešimai spaudai su akivaizdžiai matomomis gramatinėmis, bei loginėmis klaidomis.
Vienas bene laukiamiausių konferencijos pranešėjų, Tomas Ramanauskas, parengė pranešimą „Aš esu genijus, bet niekas to nežino“. Buvo kalbama kaip atkreipti dėmesį, sužadinti smalsumą, būti išgirstam ar pastebėtam. Aiškus, išsamus, šmaikštus bei labai patraukliai akims pateiktas pranešimas.
Po gerai nuteikiančio pranešimo sekė Dainos Dubauskaitės interviu su Ewan Pearson, kuris klubinėtojų dažnai vadimas „jurgeliu meistreliu“. Jis ir remiksuotojas, ir prodiuseris, ir didžėjus ir žurnalistas... Svečias kalbėjo apie elektroninės muzikos evoliuciją, bei ateitį. Interviu buvo nuoširdus ir išsamus, taip pat buvo leista užduoti klausimus Ewan‘ui ir konferencijos dalyviams.
Didžėjos bei prodiuserės Jennifer Cardini pranešimas apie atlikėjo kelią į aukštumas virto klausimų ir atsakymų valanda. Taip buvo sukurta jauki atmosfera, kurioje visi jautėsi laisvai, bei galėjo paklausti ko tik nori. Klausimų buvo užduota įvairiausių, pradedant klausimu apie Jenniferės karjeros pradžią, baigiant paprašant jos įvardinti skirtumus tarp moterų ir vyrų didžėjų.
Konferencija buvo baigta diskusija apie laužytų ritmų scenos raidą, ateitį bei ištakas Lietuvoje. Diskusijos moderatorius buvo Vaiperis ir nepaisant kelių neatvykusių diskusijos dalyvių, ji puikiai įvyko.
Visos konferencijos metu vyko kūrybinės dirbtuvės kur dvidešimt dalyvių dalinosi idėjomis, mokėsi kartu improvizuoti, bei gerino tarpusavio bendravimą.
