„Ką iš tiesų reiškia modelio darbas?“ šeštadienį festivalio „Nepatogus kinas“ metu klausė jo rengėjai. Režisieriai David Redmon ir Ashley Sabin sukūrė dokumentinį filmą apie Sibire augančias ir gyvenančias merginas, kurios, suviliotos gražių ateities pažadų, išskrenda į svečias šalis dirbti modeliais.
Filmo siužeto pagrindinė linija – 13 metų sibirietės mergaitės Natašos, gyvenančios nepasiturinčioje šeimoje, istorija. Ji rodoma nuo pat pradžių: pirmoji modelių atranka, pranešimas, kad Nadia atrinkta darbui Japonijoje, pasiruošimas išvažiavimui, kelionė, darbas ir grįžimas namo. Antrinės siužeto linijos – modelių atrankos specialistės, kuri kadaise ir pati dirbo modeliu, gyvenimo istorija ir kitos sibirietės mergaitės likimas dirbant Tokijuje.
Gražūs modelių agentūros pažadai, didelių galimybių ir didelio uždarbio pasiūlymas suvilioja nepasiturinčią šeimą, gyvenančią Sibire, ir tėvai išleidžia savo nepilnametę dukrą ieškoti laimės Japonijos sostinėje. Tačiau mergaitė sulaukia ne to, ko tikėjosi: ji viena pati atsiduria didžiuliame mieste, toli nuo namų, nemokėdama nei japonų nei anglų kalbų. Modelio darbo paieškos pasirodo bergdžios. Taip atsitinka ne vienai, kuri nusprendžia užsiimti šia veikla. Galiausiai lieki ne tik be pinigų, bet ir įbrendi į skolas, dėl kurių tenka vėl grįžti į šio verslo žabangas. Kaip jaučiasi žmonės, kuriuos suviliojo žadami turtai, kaip šią situaciją išgyvena jų šeima ir ką apie tai sako verslininkai, ieškantys naujų veidų mados pasauliui? Į šiuos klausimus atsako dokumentinis filmas „Modelis“.
Smagu, kad festivalio organizatorių šūkis „Mes rodom, jūs sprendžiat“ yra išpildomas su kaupu. Žiūrovui paliekama teisė pačiam nuspręsti, kas kaltas dėl tokių modelio darbo užkuliusių.
„Nepatogus kinas“ Vilniuje vyksta nuo trečiadienio, o paskutinį filmą parodys lygiai po savaitės nuo pirmojo – spalio 24 d. Festivalis skirtas gvildenti socialines problemas, kurios visuomenei kartais skaudžios, kartais nesuprantamos, o dar kitais – per mažai aptartos. Kadangi festivalio tikslas – kalbėtis nepatogiais klausimais su visuomene, stengtis, kad kuo daugiau žmonių būtų supažindinti su socialinėmis problemomis, bilietai į filmus kainuoja simbolišką 1ct. Tačiau tie, kurie nori paremti festivalį ir paskatinti jį pasirodyti Lietuvos kino teatruose dar ne vienus metus, gali paaukoti tokią sumą pinigų, kokią gali sau leisti. Festivalio filmus galite žiūrėti kino teatruose „Skalvija“, „Multikino Ozas“, taip pat Energetikos ir technikos muziejuje, Prancūzų kultūros institute bei aktyvaus laisvalaikio centre „Kablys“.
Nuotrauka - kadras iš filmo (festivalio organizatorių archyvas)
