Jei nesi abejingas bass muzikai ir muzikinis vegetarizmas ne tau, ko gero, labiausiai tau patiks antrasis Lituanicos cechas. Pastarajame, skirtame bass muzikai, kapos mėsėdžių mėsėdis – King Cannibal. Industrial dancehall, dubstep ir drum&bass stilių muzikinio faršo megėjas savo mėsinėjimus atlieka po Ninja Tune virtuvėje. Kiekvienam muzikos gurmanui ne paslaptis, kad Ninja Tune virtuvėje darbuojasi ne vienas šefas, padaręs įtaką muzikos gastronomijai. Bet apie viską iš pradžių...
Išbrauktas iš meno mokyklos auklėtinių sąrašų ZILLA (oficialiai – Dylanas Richardsas) savo ypatingai išvystytų miksų savitumą, kaip atsaką į vienodų miksų perteklių, užtvindžiusį muzikos industriją, pradėjo gludinti devyniasdešimtųjų pabaigoje. Pirmasis jo iššūkis vienodumui buvo projektas Draugiškas šachmatų žaidimas (A Friendly Game of Chess), sukurtas kartu su Lex Records įrašų kompanijos didžėjumi ir draugu Buddy Peace. Projektas išleistas pačių lėšomis, platintas iš rankų į rankas. Nepaprastai stilizuota, konceptuali kūrybos išraiška, vienijanti sodrią tekstūrų sintezę su stipriomis temomis ir motyvais, uždegė daugiau nei jų pačių vaizduotę – miksas buvo išparduotas tik per 48 valandas, užsitarnaudamas liaupses visame pasaulyje.
Draugišką šachmatų žaidimą netrukus sekė solo miksteipas Viena pėda ugnyje, Vienas Kumštis Ore (One Foot In The Fire, One Fist In The Air), kuris daugelio kritikų buvo lyginamas net su Coldcuts 70 Minučių Beprotybe (70 minutes of Madness). Įrašas, sudarytas iš daugiau nei 100 kūrinių (pradedant Autechre ir baigiant Britney Spears), interviu ir žodinių interliudijų, ir išparduotas per vieną dieną, sulaukė daug dėmesio bei pateko į daugelį 2004-ųjų metų geriausiųjų sąrašus. Vieni iš tų, kuriems šis įrašas paliko neišdildomą įspūdį buvo ir Trash vadovas Erolas Alkanas, garsūs Londono vadybininkai Wheels Instead of Hooves, Ninja Tune bei Warp Records vadovai.
Po dviejų pasirodymų legendiniame Solid Steel radijo šou, garbės groti Strictly Kev & D.Ks Solid Steel naktiniame klube, keturių setų su Buddy Peace vieno savaitgalio renginyje Deadbeat 04 ir keleto grojimų Europoje, Warp Records įrašų kompanija žengė į priekį ir paprašė Buddy Peace bei ZILLA sukurti senų kompanijos įrašų rinkinį. Išleistas 2004-ųjų metų rugsėjį kaip dalis WARP VISION The Videos DVD miksas, pavadintas Pažiūrėk Ir Grok Vėl, turėjo pritrenkiantį pasiekimą – per septyniasdešimt minučių du diskžokėjai permiksavo visą kompanijos įrašų katalogą, pindami jau perkurtus kūrinius į muzikinį sūkurį.
Vėliau sekė Warp Vision Audio Visual/ Resfest turas, pasirodant kartu su tokiais atlikėjais kaip Plaid, Chris Cunningham, Seiji, Mike Paradinas ir Funkstorung; taip pat pakvietimai groti Glade, Trash, The Warp Summer Ball ir Poke Xmas Rave festivaliuose. Šie pasirodymai ir grojimo „gyvai“ patirtis įkvėpė naujausią ZILLO miksą Grinted Teeth & Brawlsville. Po vienerių metų darbo tai buvo greitesnis, agresyvesnis bei metantis iššūkį miksas, sugebėjęs susieti Lil‘ Jon vakarėlių hitus ir šokių aikštelę naikinančių Aphex Twin muzikinius šedevrus.
Ir vėl muzikos pasaulio didiesiems bei geriesiems padarytas didžiulis įspūdis užsitarnavo liaupsių iš tokių kaip Kid 606, Knifehandchop ir dar kartą iš Erolo Alkano. Dėl Grinted Teeth mikso pasisekimo ir augančios ZILLO reputacijos Domino Records pakvietė jį remiksuoti paskutinį Tect-Icicles singlą Biggest Mistake, kuris džiaugsmingai buvo sutiktas kiekvieno, pradedant Laurent Garnier ir baigiant Jo Tye iš Lo Recordings, išleidusio ZILLA‘s remixes of The Chap‘s Premier At Last. Netrukus sekė ir ZILLO bei Autechre remiksai Unique 3‘s The Theme, išleisti po Fat Records vėliava.
2006-ieji metai regėjo kaip ZILLA užsidarė dirbtuvėse ir tobulino savo ypatingą naują skambesį, maišydamas industrial stiliaus muziką su dancehall, dubstep ir drum&bass stiliais. Demo įrašai ir medžiaga pradėjo siekti viešumą, sulaukiant didžiulės paramos iš Amon Tobino iš Ninja Tune įrašų kompanijos, Kid 606, Combat Recordings ir Rag and Bone Records. ZILLA įrašinėti buvo pakviestas net keleto garsių įrašų kompanijų. Po daugybės įrašų su jų atstovais ir pasirodymų įvairiuose festivaliuose ZILLA apsistojo Ninja Tune įrašų kompanijoje, tapusioje jo naujaisiais namais.
Electric Litany. Postrokinės litanijos po Lituanicos stogu
Neįprasta Lituanicos erdvė grupei Electric Litany ne naujiena. Londone susikūrusi grupė Electric Litany trejus metus rašė ir repetavo apleistuose viešuose pastatuose. Pasinaudojusi tuščia bažnyčia šiaurinėje Londono dalyje keturių asmenų postroko grupė per tris dienas įrašė savo debiutinį trylikos dainų albumą.
Pakilusiame iš lo-fi kultūros pelenų albume vystomos prisiminimų ir socialinės revoliucijos temos. Mechaniški ritmai, niūrūs vokalai ir dinamiškos gitarų melodijos susilieja su maldą primenančia tyla ir vienišumu persmelktais dainų žodžiais.
Albumas susilaukė neregėto pripažinimo Graikijoje, kur jis buvo išleistas, ir pelnė puikių atsiliepimų iš gerai žinomų šalies muzikos kūrėjų. Turėdama susikurtą klausytojų nišą grupė daug kartų pasirodė gyvai prieštaringų stilių muzikinėse graikų erdvėse ir muzikos festivaliuose. Grupės buvimas stipriai juntamas ir internete: jie turi šimtus koncertinių vaizdo įrašų, o vaizdo klipas pavadinimu Tear (Ašara) yra peržiūrėtas daugiau nei 100 000 kartų.
Grupę sudaro keturi muzikantai: Alexandras Miaris (vokalas, gitaros, pianinas, sintezatoriai, violončelė), Richardas Simicas (mušamieji), Benjaminas Princas (sintezatoriai) ir Alexas Diligianidis (bosas).
Šiuo metu Electric Litany nėra pasirašiusi kontrakto su leidybinėmis kompanijomis už Graikijos ribų, kur How to be a Child & win the War (Kaip būti vaiku ir laimėti karą) buvo išleistas ir labai perkamas. Dabartinis tikslas yra išleisti albumą Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos valstybėse. Dalindamasi lietumi kvepiančiomis svajomis ir užburiančia Viduržemio mėnesiena Electric Litanydainuoja apie anarchiją ir socialinę revoliuciją.
