„Jeigu mes kalbėtume tik apie lietuvišką muziką tarptautinėje verslo plotmėje, tai jau galėtume skirstytis“, – taip Gabrielius Liaudanskas, visiems geriau žinomas kaip Svaras, – juokaudamas pradėjo seminarą, vykusį Tarptautinio verslo mokykloje. Seminaro metu buvo aptariami muzikinio verslo privalumai bei trūkumai.
„Lietuva turi mažai gyventojų ir mažą rinką. Kuo mažiau žmonių, tuo mažiau kūrybininkų. Kuo prastesnė ekonominė situacija, tuo kūrybininkas gali sau mažiau leisti kurti, nes turi užsidirbti duonai kitais būdais. Taip pat šiuo metu pasaulyje yra maža muzikinio verslo krizė, kurią sukelia internetas. Dar niekas pasaulyje nesugalvojo, kaip nugalėti Linkomaniją ar tiesiog torrentus, o tai yra didelė bėda muzikiniame versle“, – teigė Svaras.
Anot Svaro, didžiosios kompanijos nebeturi pelno, tai reiškia, jog jos nebeleidžia albumų ir nebesamdo atlikėjų, to pasekoje, nebefinansuoja įrašų ir vaizdo kūrinių. Dėl to leidybinės kompanijos miršta, nes atlikėjai nebenori joms mokėti, geriau patiems daryti įrašus, kuriuos tiesiog išleidžia internete.
„Be to aš labai tikiuosi, kad atsiras žmogus, kuris sugalvos sistemą, kuri kūrybininkus aprūpins pensijomis. Kadangi Lietuvoje dabar yra tokia situacija, kad kūrybininkas neturi jokių socialinių garantijų“, – pasakojo Svaras.
Taip pat seminaro metu buvo kalbama, kaip ekonominė krizė paveikė atlikėjus. G.Liaudanskas teigė, jog prieš ekonominę krizę karaliavo fonogramos monarchija, kuri buvo labai stipri. 70 proc. koncertų Lietuvoje vykdavo pagal fonogramą. „Aš nesuprantu, kodėl žmonės mielai eidavo į koncertą tam, kad paklausytų plokštelės, už tai mokėdami dvidešimt litų. Aš niekada nesuprasiu šito dalyko ir net nenoriu suprasti“, – teigė Svaras. Po šio pasakymo atlikėjas pajuokavo: „Jūs ateikite pas mane, aš jums pagrosiu „G&G Sindikato“ diskų, o Jūs man sumesite po dvidešimt litų“.
Toliau kalbėdamas apie ekonominės krizės padarinius atlikėjams Svaras akcentavo tai, jog krizė nubraukė daug pelno visiems, kurie naudojo fonogramas. Dauguma atlikėjų tiesiog dingo, neatlaikė konkurencijos.
„Jeigu tu vadiniesi daktaru – gydyk, jei vadiniesi muzikantu – tai tu grok. Nebeliko fonogramų – nebeliko verslo“, – savo nuomone dalijosi Svaras.
„Mano nuomone, televizija taip pat yra tam tikra problema, nes nė vienas TV muzikinis šou, kuris buvo Lietuvoje, niekada nebuvo skirtas muzikai, jis buvo skirtas sekmadieniui. 1601, 1602 – tai mano supratimu yra tiesiog biznis, o biznis, manau, turėtų siekti kokybės. Norėčiau žiūrėti televiziją, norėčiau joje kažką rasti. Nesuprantu, kiek gali būti tokių pačių laidų, su tais pačiais veidais, tik su skirtingais pavadinimais. Kažkas turi keistis...“, – studentams savo nuomonę reiškė Svaras.
Seminaro pabaigoje G.Liaudanskas-Svaras prisipažino, jog tikisi, kad kažkada atsiras žmogus, kuris sugebės sugalvoti naują sistemą, kad visiems būtų geriau.
