Apie Lietuvą ir jos gyventojų žiaurų elgesį su gyvūnais 2009 m. lapkričio mėn. viduryje, kai nuo tilto buvo numestas šunelis Pipiras, prakalbo visas pasaulis. Prakalbo, sužinoję tik apie vieną pykčio prieš niekuo nekaltą gyvūną protrūkį. O kas atsitiktų, jei kitų šalių gyventojai, tarptautiniais kanalais rašantys šiurpą keliančius komentarus („baisiausia nuodėmė – gimti lietuviu“, „Lietuva – laukinių kraštas“ ir kt.), žinotų apie visas kitas, vien tik šiais metais Lietuvoje vykusias gyvūnų egzekucijas: izoliacine juosta apvyniotomis kojomis rotveileris įmestas į ežerą, kastuvu aptalžytas šuo pusgyvis pakastas po supuvusių obuolių krūva, kirviu į keturias dalis sukapotas gyvas prie grandinės pririštas šuo, įmesta į pikto šuns voljerą ir sudraskyta katė...
Norime atkreipti visų dėmesį į egzistuojančią labai rimtą žiauraus elgesio su gyvūnais problemą ir paraginti neužsimerkti, kai matote tiek blogio aplink. Šiandien – šuo ar katė, rytoj – žmona, sūnus ar tėvas...
Tęsiant šią be galo skaudžią temą, norime priminti, kad gyvūnų atžvilgiu Lietuvoje žiauriai elgiasi ne tik pavieniai asmenys. Visuomenės nariai nežino, o daugeliu atveju ir nenori žinoti, kad vien tik sostinės valstybiniuose vadinamuose gyvūnų globos namuose kasmet iš 5 tūkstančių išmestų į gatvę, po to sugautų, priduotų pačių šeimininkų ir kitaip ten patekusių jaunų, sveikų gyvūnų, 90 proc. yra sunaikinama, daugumai informacijos viešinimo būdu net nesuteikus antro šanso būti padovanotiems ar grąžintiems savo šeimininkams. Vidutiniškai kasdien, po labai trumpo 14 d. vadinamo karantinavimo laikotarpio iš narvų į eutanazijos patalpą yra palydima apie 20 sveikų gyvūnų, kurie vizgina uodegas, bando gerintis arba tiesiog eina nuleidę galvas.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius nebenori taikstytis su esama silpnųjų mūsų draugų padėtimi. Iš pradžių subrandinome, o dabar žengiame pirmuosius žingsnius įgyvendindami nuostabią idėją – pateikdami alternatyvą ankstyvai jaunų, sveikų gyvūnų mirčiai – namelius-vagonėlius. Juose jau įkurdinti ir savanorių prižiūrimi pirmieji gyventojai, buvę pasmerktieji, kurie valstybiniuose globos namuose išbuvę karantino laikotarpį, nebuvo padovanoti ir, pagal galiojančius terminus, pirmi stovėjo prie mirties slenksčio. Vagonėlių gyventojams katinėliams ir šuneliams suteikiamas antras šansas gyventi ir ramiai laukti galimybės surasti būsimus naujus šeimininkus.
Vagonėliai pastatyti Vilniaus miesto L. Giros g. 131, UAB „Grinda“ Vilniaus gyvūnų globos namų teritorijoje. Kad ir kokie būtų kol kas labai vargani naujieji laikini namai, džiugu, kad naujakurių akyse dega vilties ir meilės žmogui ugnelės, kurios pakeitė tose akyse gyvenusį liūdesį, skausmą ir nežinios šešėlį.
Labai norime paprašyti visų gyvūnams neabejingų žmonių padėti mums sėti gėrio sėklą, tirpdyti mūsų sielas sukausčiusį ledą, įrodyti, kad lietuviai gali ir nori mylėti gyvūną ir apsaugoti jį nuo žiauraus likimo.
Jau dabar atsirado reali galimybė veiksmais, o ne žodžiais duoti atkirtį pasaulio visuomenės puolimui dėl žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje.
Šiuo metu labai trūksta vagonėliuose gyvenančių gyvūnų priežiūrai darbščių ir švelnių savanorių rankų, kurioms reikės paglostyti, pavedžioti, pamaitinti gyvūnėlius ir aptvarkyti jų laikiną būstą.
Neabejingus ir galinčius pasiūlyti savo tiesioginę pagalbą labai prašome skambinti: Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkei Danutei Navickienei mob. tel. 8 652 44093, Rūtai Rimšelienei mob. tel. 8 686 57137, savanorei Miglei mob. tel.8 675 96094.Sąskaita norintiems paaukoti lėšų gyvūnėlių sterilizacijai, gydymui ar maistui pirkti:
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius, registracijos kodas 125535218, A.s. LT04 7300 0100 0246 4463, bankas „Swedbank“, banko kodas BIC-HABALT22. Prašome nurodyti, kad aukojate Grindinukams.
Labai AČIŪ visiems.
NELEISKIME NUMARINTI PUIKIOS IDĖJOS IR NEPRALEISKIME PROGOS ĮRODYTI, KAD TIKRAI ESAME VERTI VARDO ŽMONIŲ, ATSAKINGŲ UŽ SILPNESNIUS.
