Kaimo ,,Japiai"? Taaaip. Matyt, niekam nebereikia aiškinti, kas jie tokie. Jaunimas, išaugęs mieste, taip vadina vaikinus iš kaimo su ,,gražia" reputacija. Kaip kaimas, taip ir miestas tokių turi, bet pasakius šį teiginį man tepasakė: ,,Ne, nejuokauk, ten viskas daug blogiau! Jų kiekvienas rytas prasideda su krepšiniu, per pietus padeda vienas kitam ištuštinti porą butelių alaus, o vakare sumiksuoja rytą ir pietus - gerdami alų arba pigų vynelį žaidžia krepšinį.''
Nesitikėjo man, todėl aš, užkietėjusi miestietė, vedama smalsumo kartu su drauge išsiruošiau pas draugo močiutę į kaimą. Važiavom trim dienom, tašes vos vos nuo žemės pakėlėm, bet blogiau už tai buvo jų gausa: juk nežinai kas tavęs laukia! Ruošiamės tarsi į negyvenamą salą.. Kad atvažiavom į kaimo teritoriją supratom iš karvių tortukų kvapo. Įvažiavus į kaimą pasigedau žmonių, visi atrodė tarsi išmirę. Paklausus draugo, kur pradingęs jaunimas, mano nuostabai paneigė ankščiau minėtą stereotipą - pasakė, kad jie dirba. Pasirodo, pačiame kaime yra lentpjūvė, kurioje nuo ryto iki vakaro pluša vaikinai, kartais net po dvi pamainas iš karto. Dėje prasitarė, kad jie uždirbtus pinigus dažnai prageria arba taupo „ant mašinų“.
Aprodęs avis, triušius, kiaulę su kiauliukais, vištas, gaidžius ir dar daugybę gyvūnų nuvedė mus į vienintelę parduotuvę visame kaime. Gaila, kad ten negalėjau nusipirkti baterijų, kurių reikėjo fotoaparatui, nes jų tieisog nebuvo. Tad jei tau staigiai nustimpa televizoriaus pultelis, fotoaparatas ar koks nors laikrodis, tai turi arba važiuoti 10 km iki Aukštadvario, arba gyvenk be tų prietaisų. Vakare pasidomėjau, kur kaimo merginos prapuolusios, bet draugas šypsodamasis sakė, kad čia jų tiesiog badas. Yra gal tik 3 merginos, ant kurių kaklų kariasi visi likę vaikinai. (Na, gal ir neblogai, kai gauni tiek daug dėmesio?).
Vakare gavom ekskursiją po kaimo apylinkes, tai buvo gan įdomu stebėti, kaip yra melžiama karvė, ir visgi kokia aukšta žolė gali būti! Aš esu 155 cm ūgio , o atsistojau į žolę ir tik smarkiai pavertus galvą į viršų mačiau žolių viršūnes. Apėję minimum 5 kilometrus (pasak draugo, vietiniams žmonėmis tai yra labai mažai) buvom nuvestos į krepšinio aikštelę. Joje jau buvo gausu vaikinų, ir tikrai pasitvirtino draugo žodžiai, jog merginų kaime tikras badas. Buvom nužiūrėtos nuo galvos iki kojų ir nekartą pašnibždom apšnekėtos. Tylėjom, kaip žemę pardavusios, pabijojom ką besakyti..
Iš pirmo žvilgsnio jų vienintelė vakarinė veikla ir atrodė žaisti krepšinį ir gerti alų. Nesvarbu skonis ar laipsniai, svarbu, kad daugiau būtų! Bet ne viskas taip blogai. Kitą vakarą praleidom jau nebe krepšinio aikštelėje. Su drauge leidomės vedamos per bruzgynus, pažadėjo mum gražią vietą prie ežero. Vieta tikrai buvo graži, o prie laužo įsikalbėjus supratau, kad nėra vaikinai tokie jau blogi. Jie turėdami laisvo laiko dažnai žvejoja, žino kur kokiame ežere kas kimba, gali išmokyti gaudyti vėžius ir iš 2 šakelių, bei stiklinės sukurti laužą! Tad iš praktinės pusės jie turi daug gabumų. Gaila, kad kalbant apie pritylima. Tieisog jų kaime žada uždaryti mokyklą dėl nepakankamo mokinių skaičiaus, todėl „ant ledo“ lieka ir vyresni moksleiviai, ir maži vaikai, kurie nebegalės eiti į pirmą klasę. Važiavimas į Aukštadvarįsu tikslu pabaigti bent jau 12 klasių daugumai skamba kaip kvailystė: „O kam? Yra profkė, joje mažiau laiko praleisiu, specialybę gausiu, o visvien į Airiją varysiu dirbt." Buvo tik vienetai vaikinų, kurie vis dėl to važinėja į miestą, kad gautų nors vidurinijį išsilavinimą..
Apskritai, man ši kelionė buvo tarsi išbandymas. Skrandis prie kaimiško naminio maisto nepriprato, užtat žinau, kaip atrodo kiaušinius besaugančios vištos. Supratau, kodėl miesto žmonės perka vasarnamius kaimuose - ten visiška ramuma. Ten vakarais būna toks šviežias oras, kad net nosį kutena. Kaimo ,,japiai" ne tokie blogi, kaip sako žmonės. Kartais tiesiog aplinkybės prispaudžia. O patys, kai pradeda kalbėti, tai ir draugiški atrodo.
Esi miestietis ir nebuvai dar kaime? Apsilankyk! Jei ne pas močiutę, tai pas draugą, ar šiaip, nors vienai dienai be nakvynės. Įspūdžiai garantuoti!
