Jaunimas nepamiršo protėvių

Prisiminkime laidą „Klausimėlis“, kurios metu kalbinami lietuvaičiai savo atsakymais ne vienam yra palikę veide ironišką šypseną ir abejones dėl žinių apie savąjį kraštą. Jei užvakar praeivių būtumėte paklausę, kuo ši diena ypatinga, vargu ar sulauktumėte teisingo atsakymo.

Rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena. Ši diena pažymi labai svarbų istorinį vingį - 1236 m. įvykusį Saulės mūšį, kurio metu baltų gentys sujungė jėgas, kad įveiktų pavojingą priešą - Livonijos ordino riterius. Mūšis pavadinas Saulės vardu nuo Eiliuotojoje Livonijos kronikoje užrašyto Šiaulių pavadinimo soule. Baltai įrodė, kokie gali būti vieningi, jog pasiektų tikslą. Šios baltų draugystės dėka latviai ir lietuviai išvengė prūsų likimo, tad šią šventę reikia švęsti už protėvių narsą. O kaip – spręsti Jums. Klaipėdiečiai ir aplinkinių miestų bei miestelių gyventojai dainas traukė piliavietėje. Kaune žmonės rinkosi Santakoje, prie aukuro. Nepaisant to, kad jų nebuvo labai daug,aplinka dvelkė harmonija. Didžiulė šventė vyko Zarasuose. Čia sugūžėjo žmonės iš įvairiausių Lietuvos kampelių: kas su dainom, kas su šokiais. Šeimininkai svetingai pasitiko atvykusiuosius,vaišino obuoliais ir šypsenom. Kultūros centre buvo įteiktos atminimo dovanelės Maironiečių organizacijos vadovams, kurių dėka susirinko tiek daug savo šaknimis besidominčio jaunimo. Bene daugiausia ovacijų iš visų pasirodžiusių sulaukė vaikinas iš Kauno – Juozapas Liaugauda. Jis pritaikė muziką Maironio eilėraščiui “Eina garsas“. Sodrus kauniečio balsas smelkėsi į kiekvieną salės centimetrą, o dainai pasibaigus publika prašė pakartoti tai, kas, regis buvo nepakartojama. Po šaunių pasirodymų dalyviai ir svečiai rinkosi į aikštę, kurioje buvo siūloma paskanauti kareiviškos košės. Na, o pasistiprinus didžiulė minia patraukė į Zaraso salą (joje turėjo vykti visa programa, bet sutrukdė oro sąlygos) , kur laukė didelis laužas. Dėl dargano oro visi netrukus pradėjo skirstytis į savo autobusus, bet nepaisant to, šventė paliko daugybę gerų įspūdžių.