„Jūs dirbate daug, o uždirbate mažai... Pabandykite dirbti mažai. Gal uždirbsite daug. Jeigu ne, vadinasi, darbas - ne jūsų sritis", - tokius ir panašius patarimus dalino bene sarkastiškiausias rašytojas Juozas Erlickas apsilankęs Klaipėdos „Žvejų rūmuose".
Naujausias literato atradimas - lietuvių periodinė lentelė, kuri padės išsiaiškinti, ko mums trūksta ir pašalinti, tuos, kurie neatneša naudos. Nustebusiems žiūrovams J. Erlickas patarė labai nesidžiaugti, nes didelė jų dalis gali išnykti. Tiesa, susirinkusiųjų tai neišgąsdino, o privertė dar labiau suklusti ir dar drąsiau juoktis iš rimtai nusiteikusios vakaro žvaigždės žodžių.
„Kodėl žaibas visada trenkia tik į gerą žmogų? Todėl, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau."
Dalindamas patarimus humoristas nepamiršo ir amžinųjų vertybių laimės ir meilės. Pasak jo, laimę pasiekti lengviausia einant tiesiausiu keliu, tai yra darant gerą kitiems. Būtent todėl jis pats pasako istorijas apie tapimą kunigu ir daktaru. Ironiškai buvo atsiliepta ir apie meilę bei tris jos etapus: jaunystę, brandą ir senatvę. Bene geriausias patarimas buvo duotas įsimylėjusiems: „Santykiuose reikia stengtis, kad meilė kuo greičiau praeitų. Nes kai praeina meilė, atsiranda pagarba. O pagarba gerai. Tada tu klausai ir tavęs klauso."
Tarsi norėdamas atsiprašyti už tam tikrus savo pasisakymus, J. Erlickas vis atlikdavo muzikinius kūrinius, kuriems akompanavo smuikininkas Vytautas Mikeliūnas ir klavišininkas Daumantas Slipkus. Pastarieji į pasirodymą įnešdavo švelnesnį atspalvį ir padėdavo atskleisti dar vieną bene iškiliausio šiuolaikinės Lietuvos kultūros žmogaus pusę.
„Asmenybė būna charizmatinė, marazmatinė ir joptvaimatinė."
Prozininkas neslėpė ir savo tikslo: vesti žmones į priekį. Pasak jo, tai irgi reikia daryti teisingai, nes dauguma tikrosios esmės taip ir nesupranta. „Duok durniui kelią. Davėm. Ir jis nuėjo į Seimą" - norėdamas išvengti būtent tokio susirinkusiųjų veiksmo, J. Erlickas iš karto nušvietė visas gyvenimo puses improvizuodamas ir niūriu veidu apžvelgdamas aktualias šiandienos gyvenimo realijas.
Pasirodymo metu buvo pristatytos ir paskutinės jo išleistos knygos: „Mano meilė stikliniais kaliošais" ir „Ateinu su šaukštu". Pastarųjų pardavimai nustebino net organizatorius. Knygos greitai buvo išparduotos, o humoristo parašo po pasirodymo laukė gausus būrys gerbėjų.
Drąsiai galima teigti, jog J. Erlickas nenuvylė savo gerbėjų ir dovanojo puikų, saldžiai ironišką ir tikram lietuviui nesvetima pesimizmo gaidele spindintį vakarą. Susitikimai su gyvuoju lietuvių literatūros klasiku kaskart vis kitokie, pagyvinti improvizacijos ir publikos nuotaikos bei lūkesčių jutimo.
