Į sceną gyvasis klasikas Juozas Erlickas įžengė pranešdamas gerąją naujieną: „Aš atradau lietuvių periodinę lentelę", – drąsiai pareiškė jis ir tęsė nepaprastą spektaklį „Didysis Erlickas mažajame teatre", kuriuo sužavėtas liko kiekvienas svečias.
Lietuvių literatūros klasiko J. Erlicko išrasta „lietuvių periodinė lentelė" atsako į klausimus, kas aš esu, kur aš esu ir nurodo tiesiausią kelią į laimę. O laimė pasak jo daryti gerą. Dėl to jis norėtu būti kunigu, tada žmona jam kiekvieną dieną rankas bučiuotų. Tokias mintis ir teisingo gyvenimo įžvalgas J. Erlickas dėstė nuoširdžiai žvelgdamas į publiką. Nors akyse atsispindėjo liūdesys, jis visą vakarą kalbėjo apie ironiškai paprastus, bet teisingus dalykus.
Iš pažiūros visiškai paprastas, bet kalbantis iš tiesų nepaprastus dalykus, maestro paliko didelio žmogaus įvaizdį. Netgi ironiškai atskleidžiantis paprastas gyvenimo taisykles jis sugeba neįžeisti, o tai yra menas. Žiūrovai spektaklio metu tikrai turėjo apie ką susimąstyti: „Retai pamatysi vyrą vaikštant su žmona? Su šunimi - taip. Mat šuniui viskas įdomu, jis bėga šen, bėga ten - lyg pirmąsyk pasaulį regėtų. Žmona gi nesidairydama tursena iki parduotuvės. Su šunim atjaunėji." Tam pritarė ir publika, nuoširdžiai juokdamasi ir negailėdama plojimų.
Viso vakaro metu J. Erlickas improvizavo žaisdamas su publikos reakcija į kiek ekscentriškus, bet teisingus žodžius. O jam akomponavo smuiku ir pianinu grojantys muzikantai, kurie vakarui suteikė dar daugiau išskirtinumo. J. Erlickas kalbėjo ne tik apie savo atrastą periodinę lietuvių lentelę, kuriai įsigaliojus visi lietuviai taps laimingi, bet ir apie paprastus bei nepaprastu žmones, patirtį ligoninėje dirbant gydytoju, apie vidinį balsą, žmonos ir vyro santykius, adrenaliną ir kitus spalvingus gyvenimo epizodus.
Taikliai bendraudamas su publika kiekvieno mintyse pasėjo dalelę sarkazmo ir ironijos, kuri tik padeda augti ir lengviau žvelgti į gyvenimą. Paklausus publikos, ar tarp jų yra nepaprastų žmonių, atsistojo vos vienas, ir tas užsienietis. Taigi, Erlickas maloniai nustebo, bet patikino, kad ir paprasti žmonės gali būti paprasti. Priminė ir tai, kad iš tiesų žmonės labai mėgsta apsimesti paprastais. Ypatingai „tie" nužengiantys iš televizijos ir sakantys: „Aš toks kaip visi".
Reklamos pauzę pakeitė jo paties trumpa reklama apie išleistas knygas: Mano meilė stikliniais kaliošais ir Ateinu su šaukštu. Juokaudamas sakė: „Naujausios knygos dar neskaitęs, bet ji graži, tai pirkti tikrai verta. O jei neskaitysite, tai paremsite kuom nors, nes abi knygos to pačio formato.“ Tokia reklama susidomėjo daugelis.
Pabaigoje - apie Erlicko adrenaliną... „Adrenalinas ilgina gyvenimą. Kas nuo tilto šoka su virve adrenalino pagamina tik sau, kas be virvės adrenalino pagamina visiems. Tik pagal savo gerumą nuspręsite, kaip pasielgti."
J. Erlicko spektaklyje buvo nepamiršta ir realityvumo teorija: „Laikas sėdint bare eina daug greičiau nei darbe". Atrodo, kad ši teorija pasiteisino ir spektaklyje. Nedidukę Vilniaus mažojo teatro salę palikau su gera nuotaika ir intelektualiam pokalbiu su Erlicku pasakiusi „Taip". Ir kitą kartą skubėsiu susitikti su Didžiuoju Erlicku mažajame teatre.
