Saulenė Pečiulytė , www.jaunimogidas.lt
Kiekvienas turi galybę pomėgių. Vieniems patinka automobiliai, kitiems – filmai ar kiti dalykai. Na, o man patinka geografija. Todėl aš ir esu viena iš Jaunųjų geografų mokyklos (JGM) dalyvių.
Čia mes „nekalame“ geografijos ir nesėdime, vėpsodami į neaiškias diagramas. Šioje mokykloje mes susipažįstame su įdomiąja geografija. Beje, ne tik dėl mokslų renkamės į sesijas.
JGM – tai puikus būdas susirasti naujų draugų. Nors mes visi esame iš skirtingų Lietuvos vietų, bet mus sieja vienas pomėgis – geografija. Tad noriu plačiau papasakoti apie neseniai vykusį jaunųjų geografų susitikimą.
2012 metų sausio 3-5 d. vyko ketvirtoji JGM sesija. Joje, kaip ir kiekvienoje sesijoje, dalyvavo mokiniai iš visos Lietuvos. Šįkart jų susirinko 11. Pirmosios dienos rytą atvykome į Vilniaus Turistų centrą. Čia susitikome visus seniai matytus draugus, turėjome užsiregistruoti, išklausyti instruktažo.
Sulaukę visų žiemos sesijos dalyvių, patraukėme pirmojo objekto link. Pirmasis pasakojimas buvo apie senuosius Vilniaus miesto amatininkus, jų kelius, statinius ir darbo vietas.
Būdami prie Šv. Onos bažnyčios, išgirdome labai įdomią sakmę apie jos atsiradimą. Pasak legendos, žentas ir uošvis norėję pastatyti bažnyčią. Uošvis tuoj pat ir pradėjęs statyti. Žentas grįžęs iš mokslų ir pamatęs naujojo pastato pamatus, pasakęs, jog jis lengvai pastatytų gražesnę ir didingesnę bažnyčią.
Supykęs uošvis liepė bernui pastatyti šį pastatą, o pats pasižadėjęs atvažiuoti patikrinti, kai jis jau bus pabaigtas. Istorija baigėsi tragiškai: uošvis, pamatęs, kad bažnyčia iš tiesų labai graži, išstūmė vaikiną iš varpinės bokšto, o šis, nukritęs žemėn, užsimušė.
Vėliau aplankėme gintaro muziejų. Čia išklausėme trumpos paskaitos ir gavome vieną iš namų darbų užduočių. Po šios įdomios ekskursijos keliavome į Vilniaus Universiteto gamtos fakultetą, kur papietavę klausėmės ekonominės geografijos paskaitos.
Po jos turėjome šiek tiek laisvo laiko prieš paskutinę pirmosios dienos dalį – vakaronę. Na, o ji buvo labai smagi! Geografijos studentai bei mūsų mokyklos mokytojai buvo paruošę labai nuotaikingas bei priverčiančias pamąstyti užduotis.
Jos buvo labai įvairios: nuo mastelio braižymo iki užduoties, kurios metu vieną iš komandos narių turėjome paversti mumija ir apvynioti jį tualetiniu popieriumi! Taip pasibaigė pirmoji mūsų sesijos dienelė.
Kitą rytą vėl rinkomės Vilniaus universitete. Dieną pradėjome labai smagiai. Jau prieš pirmąją paskaitą gavome dovanų – keletą knygų ir diskelį su informacija apie hidrologijos ir klimatologijos katedros istoriją.
Pirmoji paskaita buvo apie ilgiausią Lietuvos upę – Nemuną ir pasaulinį klimato atšilimą. Visi labai susidomėję išklausėme šios paskaitos.
Po jos dėstytojas mus palydėjo į kiemelį, kuriame buvo įrengta meteorologijos stotelė. Čia kitas darbuotojas mums paaiškino visų turimų prietaisų veikimo principus. Šiek tiek sušalę nusekėme į meteorologų darbo kabinetą, kur mums parodė kaip informacija pateikiama kompiuteriuose.
Vėliau vykome šiek tiek užkąsti. Pavalgę pietus, turėjome turiningą ekskursiją po Tuskulėnų rimties parką. Čia apie jį labai daug sužinojome. Kaip tik šioje vietoje praeitame šimtmetyje buvo šaudomi nekalti žmonės.
Šiame parke yra kolumbariumas, kuriame laikomi visų šių žmonių palaikai. Buvo net šiek tiek šiurpoka ten būti.
Vėliau aplankėme ir tame pačiame parke esantį muziejų, kuriame dar buvo išlikusios senovinė krosnies dalys. Po šios neužmirštamos ekskursijos mes vykome į „Mokslų akademijos turistų klubą“. Čia stebėjome kelis pristatymus apie keliones ir Geografų mokyklos dėstytojus. Šiuo renginiu ir baigėsi antroji sesijos diena.
Sausio šeštosios dienos rytą visi susirinkome Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje. Mūsų laukė svarbiausia dalis – namų darbų pristatymas. Nors išgirdome net 11 prezentacijų apie skirtingus gamtinius objektus, nebuvo nė truputį nuobodu.
Mes visi turėjome po lentelę, kurioje įvertinome kiekvieno pristatinėtojo darbą, o vėliau ir garsiai aptarėme atliktas namų darbų užduotis.
Galiausiai išrinkome daugiausia simpatijų pelniusus darbus ir jų autorius mokytoja apdovanojo. Vėliau grupelėse piešėme minčių žemėlapius, rašėme atsiliepimus ir gavome naujus namų darbus. Draugiškai atsisveikinę pasukome namo. Labai liūdėjome, kad taip greitai viskas baigėsi.
Taigi, dėkojame šią sesiją surengusiems mokytojams bei dėstytojams. Nors tai ir atemė mažą atostogų dalį, bet, manau, nieks nesigailėjo taip jas praleidęs.
