Spalio 7 d. Gyvo garso svetainėje ,,Largo“ Kaune įvyko pirmasis projekto ,,Mes iš muzikos“ renginys – multiinstrumentalisto Sauliaus Petreikio koncertas ir paskaita tema ,,Pasaulio muzika – šaltinis kūrybai“.
Tai, kad Saulius multiinstrumentalistas (lietuviškiau gal būtų daugiainstrumentininkas), nėra svarbiausia. Daug labiau imponuoja tai, kaip jis geba susieti savo žinias ir muzikinę patirtį, įgytą daugiausia ne iš akademinių mokslų, o iš skirtingų tautybių mokytojų, keliaujant (visomis prasmėmis – tiek pasauliu, tiek gyvenimu, tiek muzika), gyvai priimant jų žinias, liečiantis prie autentikos (kalbant tiek apie kultūros, muzikos autentiką, tiek apie paties mokytojo, kaip asmenybės, autentiką, savastį). Saulius įvairių tautų instrumentais puikiai perteikia skirtingus toms tautoms, jų kultūrai būdingus motyvus ir kartu juos prisijaukina savai muzikai (lietuvių folklorui arba savo kūrybai), kitavertus, lietuviškais instrumentais be vargo gali pademonstruoti kitų pasaulio šalių muzikai būdingą stilistiką. Be trimito, kurio studijas baigė Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, Saulius profesionaliai groja įvairiais pučiamaisiais instrumentais iš viso pasaulio: klasikine, indiška bansūri, kiniška hulusi, Pietų Amerikos, graikiška bei nepalietiška fleita, airiškais bei škotiškais vislais, persiškais najais, armėniškais dudukais bei zurnomis, vengriškomis fudžiaromis, itališkomis, Pietų Amerikos bei vengriškomis okarinomis, australišku didžeiridu, Karibų salų kriauklėmis, vengrų švilpomis. Taip pat havajietiška ukulėle, afrikietiška kalimba, šekere, praktikuoja gerklinį čiukčių bei tibeto vienuolių giedojimą.
Džiugiausia, kad išties didelis dėmesys skiriamas lietuvių liaudies muzikai, - Saulius groja įvairiais ragais, švilpynėmis, birbynėmis, skudučiais, sekminių rageliais bei kanklėmis. Groja ne šiaip sau – pats savimi kviečia pažadinti tradicinius lietuviškus instrumentus būčiai šiandien – liaudiškaisiais instrumentais ragina groti ne tik lietuvių liaudies dainas, bet ir naudoti juos savo kūrybai, improvizuoti jais, ieškoti kuo tikresnių, savitesnių skambesių – kokią magišką galią turi mūsų kanklės!
Tam, kad atlikėjas galėtų groti kokiu nors instrumentu ne paviršutiniškai, o iš tiesų, t.y. būti, tęstis per instrumentą, reikalinga surasti ryšį ir savo santykį su tuo instrumentu, dar daugiau – pažinti jo kontekstą – kultūrą, grojimo techniką, netgi žmones, kurie juo groja. Kad galėtume kurti, neišvengiamai, sąmoningai ar ne, turime gebėti jungti skirtingus savo patirties elementus, visas įgytas žinias, išmoktas muzikos technikas, visus liestus instrumentus, girdėtus garsus suleisti į vieną erdvę ir leisti jiems sąveikauti. Tokie sakiniai rašosi, mąstant apie Saulių, kurio kūryba ar improvizacija visuomet labai tikra, labai pagavi, netgi meditacinė, valanti.
Ypač svarbu, kad tokie žmonės būtų išgirsti jaunesniosios kartos – intensyviai ieškančios, intuityviai sekančios. Paskaitos neturi būti akademiškos – mes visi pernelyg įsispraudę – mokytis turėtų reikšti įgyti ne tik žinių, bet ir džiaugsmo, ypač dalijantis, surandant ne tik atsakymus, bet ir klausimus. Stipriausios patirtys – būnant kartu, gyvai, matant vieni kitų akis, kalbantis, klausiant ir atsakant, susipažįstant, kuriant, sumažinant baimę ir atstumą (dažnai jis gana dirbtinai sukuriamas tarp klausytojų ir atlikėjų, tarp vyresnės ir jaunesnės kartų ir pan.). Gyvo garso svetainėje ,,Largo“ visi kviečiami išties susitikti. Būti. Sužinoti.
Šioje paskaitoje išgirdome apie dvidešimt skirtingų instrumentų, jų palyginimų, atlikimo ir kūrybinių sprendimų. Sauliui akomponavo jo brolis Donatas. Kartu jie – itin stipri komanda ,,Saulės broliai“. Raginame palaikyti šviesias ir šviesinančias idėjas!
Straipsnio autorė Eglė Gelažiūtė
